„Sahara Forest“ projekto sėkmė: daržovės smėlynuose iš saulės energijos ir jūros vandens (Video)

Na , jai viskas veikia ka bepasakysi , utopija. Tik idomu o is kur gaunama dirva siltnamiui... smelyje tai gi neauga

, nitratai, mikroelementai. Yra hidroponika, aeroponika. Be dirvos kuo puikiausiai apsieinama, dar mažiau vargo, nėra purvo, lengviau sekti būklę.

Siuolaikiniai siltnamiai atsiveza dirvos paketus dydzio kaip kelios plytos kartu sudejus. Dirva buna specialiai parinkta tam tikrai kulturai ir per vandeni kuris yra tiekiamas kiekvienam paketui individualiai yra tiekiami papildomi mineralai kurie prisotina dirvos paketa viskuo ko tik gali reikti augalui sekmingai augti.

Maksimoi galima nusipirkti kilogramais , o jai pradėtu masiskai statyti tokius siltnamius reikėtu šimtų tukstančių tonų. O dirva kad ir JAV po truputi darosi labai brangi. Kažkur teko skaityti kad jav jos per 300 metu sumažėjo per pus... Dėl erozijos ir nuolatinės agrarinės veiklos. O jai naudoti pakaitalus tai taip pat resursai kurių reikės begalo daug , o tada reiks nitratu ir visokių kitokių dalyku kuriuos reiks importuot ir tai vėl problema. Nes betkokie resursai yra baigtiniai išskytus saulę ir jūros vandenį.

Dirvožemis visiškai nebūtinas, jo vietoje galima naudoti ir smėlį, su sąlyga, kad laistysim daržoves visų reikalingų trąšų, ir mikroelementų tirpalu. Dar geriau, nes per dirvą persiduoda įvairios ligos, o smėlį galima dezinfekuoti.

Tai kad net ir tame video įraše matosi, kad agurkai sodinami į kokosų pluoštą, o maisto medžiagomis aprūpinami hidroponikos pagalba.