Nežemiška gyvybė: kol nerandame kosmose, ieškokime Žemėje (0)
Kol zondai skrenda ar ruošiasi skrydžiui į kitas planetas, Žemės mokslininkai gyvybės ieško ir ją atpažinti mokosi ekstremaliausiuose savo planetos kampeliuose. Atokiame Aliaskoje esančiame Sukoko ežere ir akliname Meksikos urve dirbantys mokslininkai įsitikinę, jos gyvybę už žmonių planetos ribų pavyks surasti dar mūsų kartai, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Paaiškėjo, kad raštus formuoja ne tik ant urvo sienų augantys mikroorganizmai. Panašius vingius suformuoja ir žolės bei medžiai sausringuose regionuose. Panašiai elgiasi ir dirvožemio pluta, kur įsikuria bakterijų, samanų ir kerpių bendrijos, dengiančios gruntą dykumose“, – aiškina straipsnio autorius.
Jei ši hipotezė pasitvirtintų, mokslininkai turėtų ko džiūgauti. Iki šiol gyvybės ieškantys astrobiologai dairėsi dujų (pavyzdžiui, deguonies), kurias išskiria organizmai Žemėje, bet deguonies biologinį pėdsaką paliekanti gyvybė gali būti tik viena iš daugelio.
Nė viena iš šiuo metu atrastų planetų nėra tiksli Žemės kopija, bet mokslininkai įsitikinę, kad netrukus tokia bus atrasta. Remdamiesi iki šiol aptiktomis kiek didesnėmis planetomis, astronomai neseniai apskaičiavo, kad daugiau kaip penktadalis į Saulę panašių žvaigždžių turi gyvybei palankių Žemės tipo planetų. Be to, pastaraisiais metais planetų ieškotojai suprato, kad nebūtina apsiriboti tik Saulės tipo žvaigždėmis.
Daugiau informacijos apie naujausius mokslininkų tyrinėjimus, atradimus ir nežemiškos gyvybės paieškas galima rasti žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.