Ar gali ungurys išgyventi 155 metus? (3)
Praėjusią savaitę vienas Švedijos pilietis paskelbė, kad mirė jo ungurys Ale (jis įamžintas ir šioje fotografijoje), kuris šulinyje sugebėjo sulaukti 155 metų. Prieštaringais samprotavimais apie šį atvejį pasidalijo keletas ungurių gyvenseną puikiai išmanančių ichtiologijos ekspertų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar Ale iš tiesų gyveno ilgiau nei pusantro šimto metų, pasaulis netrukus sužinos. Tomas Kjellmanas, kurio šeima sodybą su šuliniu ir jame gyvenusiu unguriu įsigijo dar 1962 m., švedų leidiniui "The Local" teigė, kad ungurio palaikai buvo užšaldyti ir netrukus bus nugabenti į Švedijos Žemės ūkio universiteto Gėlųjų vandenų tyrimų institutą. Specialistai ten nustatys tikrąjį ungurio amžių.
Šio tyrimų instituto darbuotojo Hakano Wickstromo teigimu, ungurio amžius bus nustatytas pagal jo ausų akmenis – kietus, kaulą primenančius darinius ausies kanale. Metodas labai panašus į medžio amžiaus įvertinimą kamiene skaičiuojant rieves. Švedų mokslininkas pabrėžė, kad šių smulkių organų ištyrimas yra vienintelis būdas nustatyti tikrąjį Ale amžių ir mirties momentą. Vis dėlto šis mokslininkas neatmeta galimybės, kad ungurys iš tiesų galėjo sulaukti 155-erių.
"Vienos ungurių rūšies – didžiulių ilgapelekių ungurių iš Naujosios Zelandijos – populiacijoje pasitaiko individų, kurie laisvėje gyvena daugiau nei 100 metų, - teigia H. Wikstromas. – 155-eri metai – teoriškai įmanoma, juolab, kad ungurys gyveno šulinyje, kur nėra plėšrūnų, kur vėsu ir kur netrūksta maisto."
W. O'Connoro teigimu, europinių ungurių (lot. - Anguilla anguilla) Europos vandens telkiniuose neliko per pastaruosius 30 metų. Tiesa, šios rūšies ungurių neseniai vėl buvo pastebėta, o Europos upėse pastebima daugiau ungurių jauniklių, tačiau šio reiškinio priežasties mokslininkai kol kas paaiškinti negali.
"Atvirai kalbant, didžioji ungurio gyvenimo ciklo dalis mokslui tebėra paslaptis", - pripažino airių ichtiologas.
Šio tyrimų instituto darbuotojo Hakano Wickstromo teigimu, ungurio amžius bus nustatytas pagal jo ausų akmenis – kietus, kaulą primenančius darinius ausies kanale. Metodas labai panašus į medžio amžiaus įvertinimą kamiene skaičiuojant rieves. Švedų mokslininkas pabrėžė, kad šių smulkių organų ištyrimas yra vienintelis būdas nustatyti tikrąjį Ale amžių ir mirties momentą. Vis dėlto šis mokslininkas neatmeta galimybės, kad ungurys iš tiesų galėjo sulaukti 155-erių.
"Vienos ungurių rūšies – didžiulių ilgapelekių ungurių iš Naujosios Zelandijos – populiacijoje pasitaiko individų, kurie laisvėje gyvena daugiau nei 100 metų, - teigia H. Wikstromas. – 155-eri metai – teoriškai įmanoma, juolab, kad ungurys gyveno šulinyje, kur nėra plėšrūnų, kur vėsu ir kur netrūksta maisto."
W. O'Connoro teigimu, europinių ungurių (lot. - Anguilla anguilla) Europos vandens telkiniuose neliko per pastaruosius 30 metų. Tiesa, šios rūšies ungurių neseniai vėl buvo pastebėta, o Europos upėse pastebima daugiau ungurių jauniklių, tačiau šio reiškinio priežasties mokslininkai kol kas paaiškinti negali.
"Atvirai kalbant, didžioji ungurio gyvenimo ciklo dalis mokslui tebėra paslaptis", - pripažino airių ichtiologas.
(11)
(2)
(9)