Tirštų debesų sluoksniai sukasi virš Žemės paviršiaus, vis atsidauždami į pakrantes. Galingas taifūnas juda link Kinijos, o audrų pavojaus šįkart išvengia tik Australija... visa tai matyti naujai išleistoje atmosferos simuliacijoje, kurią neseniai sukūrė NASA mokslininkai.

Ši vaizdinga animacija vieną dieną gali padėti meteorologams prognozuoti orus itin dideliu tikslumu, teigia mokslininkai.

Simuliacija remiasi realiomis pasaulio atmosferos sąlygomis, tačiau orus atvaizduoja be papildomų veiksnių įsikišimo, pavyzdžiui, vėjo krypties, temperatūros ir drėgmės pokyčių.

Imituojamame pasaulyje virtualus taifūnas susiformavo Kinijoje beveik tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, kuomet 2005 metų liepą jos pakrantėje praūžė galingasis „Haitang“. Jo metu žuvo keturi Taivano piliečiai, o 1 mln pakrantės gyventojų buvo priversti evakuotis.

„Idėja yra atvaizduoti preliminarias audras, nebūtinai visiškai tikslias“, – aiškina NASA meteorologas ir šio projekto vadovas William Putman.

Projektas, pavadinimu „Nature Run 2“, yra skirtas padėti mokslininkams sužinoti daugiau apie atmosferoje susidarančias sąlygas. Jis remiasi kas 30 minučių gaunamais duomenimis, aprėpiančiais laikotarpį: nuo 2005 gegužės iki 2007 metų gegužės, sakoma NASA pareiškime.

Siekdami sumodeliuoti minėtą taifūną, mokslininkai atidžiau išanalizavo septynių dienų laikotarpio duomenis ir atskleidė, kaip Ramiojo vandenyno Vakaruose susidaro 4 kategorijos audros. Iš tikrųjų, realus taifūnas Haitang pasiekė net 5 kategorijos statusą. Šėlstantis vėjas tuomet siekė net 257 km/ h greitį.

Nors idealiai tikslios atmosferos frontų cirkuliacijos modelis neatkartoja, tačiau jis gali padėti mokslininkams sužinoti, kaip tiksliau prognozuoti orus. Kiekvienas 3D taškas perteikia tam tikrus atmosferos veiksnius, įskaitant temperatūrą, vėjo greitį ir kryptį, slėgį bei drėgmę. Jų sąveikos niuansų perpratimas gali padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie uraganus (taip vadinamo stiprios audros Atlanto vandenyne), taifūnus (taip vadinamo stiprios audros Ramiajame vandenyne) ir kitas, sunkiai prognozuojamas stichijas.

„Kai sužinosime, kaip tiksliai prognozuoti orus simuliacijose, ieškosime galimybių savo naują metodą perkelti ir į realų pasaulį“, – teigia Putman.

Ši simuliacija taip pat gali pasitarnauti ieškant palydovų, skirtų orų analizavimui, naujų panaudos būdų: „Mes stengiamės vis tobulinti gebėjimą stebėti atmosferą“, – sako Putman, – Šis modelis yra pigesnis būdas išsiaiškinti, kaip iš palydovų gauti duomenys galėtų padėti atlikti geresnes pasaulinio lygio prognozes“.

Kitas „Nature Run 2“ projekto simuliacijos vaizdas padės mokslininkams suprasti, kaip pasaulyje cirkuliuoja anglies dvideginio dujos.