Nors atrodo neįtikėtina, kad Rusijos, turinčios penktadalį visų planetos miškų, medienos pramonė galėtų likti be pagrindinės savo žaliavos, paaiškėjo, kad toks scenarijus visai realus. Aplinkosaugininkai tvirtina, kad po 10 – 20 metų Rusijos miško ruošos įmonės susidurs su rimtu medienos, kuri gaunama kertant komercinės paskirties miškus, trūkumu, rašo laikraštis „The Moscow Times“.

„Jau peržengėme kritinę ribą“, – teigė miškų apsaugą Rusijoje stebinčio aplinkos apsaugos organizacijos WWF padalinio atstovas Konstantinas Kobiakovas.

Norėdama išlaikyti miškininkystės pramonės gyvybingumą Rusija privalo pereiti nuo ekstensyviosios prie intensyviosios miškininkystės vadybos. Kitaip sakant, išpjautas miškas turi būti atsodinamas vietoje to, kad būtų kertami vis nauji miškų masyvai.

Tačiau norint įgyvendinti pokyčius būtinos milijardus dolerių siekiančios investicijos, kurios atsipirktų tik po kelių dešimtmečių. Žinant investuotojams itin nepalankų klimatą Rusijoje, tokių pokyčių tikimybė išlieka itin maža.

„Niekam nereikalinga krizė, tačiau panašu, kad tai vienintelis būdas mums pasimokyti“, – teigė K.Kobiakovas.

Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2010 m. Rusija turėjo apie 8,8 mln. kvadratinių kilometrų miškų. Tai yra 20 proc. bendro planetos miškų skaičiaus. Brazilija yra antroje vietoje po Rusijos pagal miškų kiekį su 5,1 mln. kvadratinių kilometrų. Tačiau Rusijos dalis pasaulinėje miško pramonėje siekia vos 4 procentus.

Didžiausios Rusijos popieriaus gamintojos, bendrovės „Ilim Group“ atstovas Artiomas Savko teigė, kad lengvai pasiekiamų miškų dalis šalyje sparčiai mažėja.

Rusijos medienos pramonės aukso amžiumi laikomas laikotarpis nuo XX a. penktojo iki aštuntojo dešimtmečių, kuomet buvo kertami centriniuose europinės šalies dalies rajonuose esantys miškai.

Tačiau čia buvę ištekliai jau išeikvoti. Rusijos šiaurės vakaruose esančioje Karelijos respublikoje anksčiau buvo daugiau negu šimtas dėl medienos pramonės gyvavusių gyvenviečių. Šiuo metu tokių išlikę vos dvi.

Pagrindiniai Rusijos miškų masyvai šiuo metu plyti Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ir europinės dalies šiaurėje. Tačiau gabenimo išlaidos iš šių Rusijos regionų viršytų pelną, gaunamą iš medienos pramonės. Taip atsitiko dėl menkai išvystyto arba itin prastos kokybės kelių tinklo - įsivaizduokite miškovežius tokiame kelyje.

„Medienos trūkumas bus neišvengiamas per artimiausius du dešimtmečius. Viskas priklausys nuo to, ar mes pradėsime kažką daryti dabar“, – teigė K.Kobiakovas.

„Greenpeace“ atstovai tikina, kad miškų atsodinimui Rusijoje reikėtų skirti nuo 2,6 iki 3,1 mlrd. dolerių.

Visiškai pereiti prie intensyvios miškininkystės vadybos per brangu yra ir net Kanadai. Vis dėlto, ši šalis gali atitolinti būtinas pertvarkas miškininkystės ūkyje, nes turi didesnius komercinėms reikmėms skirtų miškų masyvus.

Komentarai (4)