Lietuvos upėje surasta „kirmėlė žudikė“ (Video) (1)
Socialiniame tinkle „Facebook" plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota Mūšos upėje rasta labai ilga kirmėlė. Toks vaizdas sulaukė daugybės internautų reakcijų. Daugelis pasišlykštėjo kirmėle, o kai kas netgi ją praminė „kirmėle žudike".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca atpažino šią kirmėlę. Tai yra velniaplaukis (Gordius aquaticus). Specialistas teigė, kad žmonių baimės yra tik fantazijos vaisiai.
Vaizdo įrašą galite pasižiūrėti ČIA.
„Nepaisant nemalonios išvaizdos, šie gyvūnai visiškai nepavojingi žmonėms. Šios kirmėlės yra prie vandens drėgnose vietose ar vandenyje gyvenančių vabzdžių endoparazitai. Suaugusios kirmėlės gali siekti iki 80 cm. Jos nesimaitina. Vienintelis jų tikslas, padėti kiaušinius. Kadangi velniaplaukiai gyvena vandenyje, kiaušinius jie paprasčiausia išleidžia į vandenį. Išsiritusios lervutės turi susirasti šeimininką, kurio organizme parazituos (t.y. vystysis). Tokiais šeimininkais dažniausia tampa vandenyje ar vandens telkinių pakrantėse, dumble gyvenantys vabzdžiai“, - teigė R. Ferenca.
Pasak mokslininko, išsivysčiusios kirmėlės palieka šeimininką, šeimininkas (t.y. parazituotas vabzdys) visuomet žūsta. Taigi, užsikrėtimas velniaplaukiais vabzdžiams neišvengiamai baigiasi mirtimi.
„Velniaplaukiai nereiklūs aplinkos sąlygoms. Jie gali gyvent įvairiuose vandens telkiniuose. Kartą teko jų matyti statinėje su lietaus vandeniu. Dar reikia pastebėti, kad velniaplaukiai labai vislūs. Per keletą mėnesių trunkantį gyvenimą velniaplaukis gali padėti iki 4 mln. kiaušinėlių. Taip yra todėl, kad toli gražu ne visos išsiritusios lėliukės randa sau šeimininką, didelė jų dalis žūsta, išgyventi ir virsti suaugusiomis kirmėlėmis pavyksta tik vienetams“, - aiškino R. Ferenca.
Jeigu šeimininką kartu su lerva suėda koks nors plėšrus vabzdys (dažniausia tai būna vandens telkinių pakrantėse gyvenantys žygiai), lerva patenka į naujo šeimininko organizmą ir pradeda vystytis.
Patekusi į naujojo šeimininko organizmą, lerva kūnu siurbia ten esančius skysčius. Lervos kūnas būna susuktas į spiralę, kuri palaipsniui plečiasi. Kartu su naujuoju šeimininku lerva dar kartą peržiemoja. Pavasarį pradeda intensyviai maitintis ir augti.
Besiplėsdamas į spiralę susuktas kūnas užspaudžia šeimininko vidaus organus ir jį ištinka kažkas panašaus į paralyžių. Šeimininkas negali judėti, nutolti nuo vandens ir po stipresnės liūties vandens srautų gali būti nuneštas į vandens telkinį, ko ir reikia jo „nuomininkui“.
