Išaiškėjo vandenynų išnykimo paslaptis: ar Žemės laukia Marso likimas?

Viena diena spausdina straipsnius su vandenynu neisvengiamu kilimu 5 metrais, kita diena jau apie isgaruojanti vandeni. Visko gali buti, bet ar musu kaulai chaoso laikais nebus seniai suduleje? Dangus griuva...

Čia tai straipsnis. Kaip suprantu puslapis neturi žmonių, peržiūrinčių kas skelbiama straipsniuose, ar šaltiniai patikimi, ir ar informacija neprasilenkia su fizika, chemija bei logika. 1.„vadina sunkiojo vandenilio deuteriu“ - sunkusis vandenilis ir yra vadinamas deuteriu. 2.„+1 atomo krūvį turintis vandenilis bus maždaug dukart sunkesnis už įprastą vandenilio atomą“ - atomas įgauna krūvį prarasdamas arba pritraukdamas elektronus, kurių svoris labai mažas lyginant su kitomis dalelėmis, ir atomo svoriui praktiškai įtakos neturi. 8-os klasės kursas. 3.Deuteris yra sunkesnis nes turi papildomą neutroną, neturintį krūvio ir negalintį pakeisti atomo bendro krūvio. Pavieniai deuterio atomai turi neutralų krūvį (arba kitaip tariant, neturi visai krūvio). 4.„Kuomet vanduo suformuotas su deuterio atomu, gaunama HDO molekulė“ - Sunkusis vanduo žymimas D2O. HDO yra žymimas pusiau sunkus vanduo, kuriame tik vienas iš dviejų vandenilio atomų yra pakeistas deuterio atomu. 5.„Ultravioletiniai Saulės spinduliai suardė vandens molekules į atskirus atomus“ – mokslui nežinomas faktas

.

- Betkokiu atveju, toks vandenynų garavimo scenarijus labiau primena bandymu savo teoriją paversti absoliučia. Panašiai kaip buvo straipsnis jog Australijoje nyksta drambliai, be jų išmatų negali išgyventi daugybė gyvūnų, prasideda gamtos nykimas ir galiausiai pasaulio katastrofa - saugokime dramblius. Na taip, aš paperdžiau ir padidėjo šiltnamo efektas. - Kodėl niekas nekreipia dėmesio į tai, kad Marse nėra skysto branduolio, todėl nėra magnetinio lauko, todėl nėra apsaugos nuo kosminės spinduliuotės, todėl gyvybė Marso paviršiuje be skafandrų neįmanoma, todėl paviršiuje "laisvesni" elementai tiesiog išmušami iš Marso gravitacijos lauko, todėl .... todėl. - Beje kas žemėje branduolį palaiko skystu? Ar tik ne šiltnamio efektas? O gal saulės gravitacija? O tai kodėl tada vasaros metu nepadidėja ugnikalnių išsiveržimų - žemė juk arčiau Saulės? O gal seisminis aktyvumas visgi padidėja?

Kiek pamenu, Žemės branduolys skystas dėl pirminės išlikusios šilumos ir vykstančio branduolinio skilimo, dėl kurio išsiskiria šiluma. Žemė arčiausiai Saulės (perihelyje) būna sausio 3, o toliausiai (afelyje) ~ liepos 4 d.

Zemes branduoli skystu palaiko zemes branduolio tankis, kuo tankesnis tuo didesne trintis ir tai sukuria gan didele siluma, kad gelezis taptu skystu. Marso atveju, jo branduolys buvo per mazas, kad sukurtu pakankamai trinties ir nuo jo susiformavimo praejus porai milijardu metu jis pradejo vesti iki kol dabar nera aisku ar Marso branduolys visai "negyvas" , spejama, kad branduolys dar nera visai uzgeses, nors nerodo vulkaninio aktyvumo, bet yra sioks toks magnetinis laukas.