Ar žinote, kaip atrodo jūrų triušiukai? (Video) (0)
Jei reikėtų pasakyti, kuris gyvūnas pasaulyje yra pats mieliausias, šis padarėlis turbūt atsirastų bent jau mieliausiųjų dešimtuke. Susipažinkite su jūrų triušiukais – lot. Jorunna parva. Tiesa, jie nėra po vandeniu šokuojantys ilgaausiai, o tik panašūs į juos ir šliaužioja jūros dugnu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių Jorunna genties gyvių pasaulyje tėra atrasta 16 rūšių. Daugumos jų ilgis nesiekia nė 21 mm, tačiau kūno grožis, raštų įvairovė ir spalvų margumynai tokie svaiginantys, kad net akys raibsta, rašo seaslugs.free.fr.
Jūrų šliužai paplitę Indijos ir Ramiajame vandenynuose – nuo Seišelių salų iki Filipinų ar net Japonijos.
Pastarosiomis dienomis internete tapo populiaru dalytis šių gyvių nuotraukomis. Jose matyti, jog jūrų triušiukai yra balti su juodais taškeliais pūkuotukai. Tiesa, laukinėje gamtoje jie geltoni, oranžiniai ar net rudi.
Iš pažiūros pūkuotas šių gyvių „kailis“ – tai galybė šerelių, kurių kai kurie turi juodus galiukus. Todėl gyvūnas ir atrodo taškuotas.
„Kol kas nėra žinoma, kam tiksliai tie šereliai reikalingi. Tačiau tikėtina, kad jie atlieka jutiminę funkciją“, – nationalgeographic.com sakė Kalifornijos valstijos Palomos technologijų universiteto jūros šliužų ekspertas Ángelis Valdésas
Jūrų triušiuko ausys – antenas primenančios kūno dalys ant galvos – tai šeriuoti organai, receptoriai, kuriais naudodamiesi jie jaučia vandens cheminės sudėties pokyčius ir taip pasilengvina maisto paiešką. Be to, jie padeda susirasti ir partnerį daugintis. O darinys, esantis ant galinės jūrų šliužo dalies ir primenantis gėlės žiedą, – tai žiaunos.
Jorunna parva, kaip ir daugelis šliužų, – hermafroditai. Jie turi tiek vyriškus, tiek moteriškus lyties organus. Jūrų triušiukų gyvenimo trukmė – nuo kelių mėnesių iki vienų metų.
Šie gyviai gamtoje beveik neturi priešų, mat to, kuris prarys jūrų triušiuką, laukia ilgos kančių valandos. „Tai labai toksiški gyvūnai“, – teigė Á.Valdésas.
Toksinus šie šliužai savo organizme kaupia iš maisto, kuriuo minta, – jūrų kempinių, hidrų, kitokių moliuskų, šliužų ir jų kiaušinėlių.
Jorunna genties šliužai pirmą kartą aprašyti 1845 metais. Jorunna parva – arba jūrų triušiuką – 1938 metais pirmasis aptiko japonų malakologas Kikutaro Baba.
Parengė Šarūnas Meškys
