Požiūris: nors klimato kaita dar kelia beprasmiškų diskusijų, iškastinio kuro verslas – pasmerktas

Neišmanėlis straipsnio autorius turėtų pasikonsultuoti su lietuviško suskystintų dujų terminalo gerbėjais. Šie tvirtai įsitikinę, jog mūsų mažoje agrarinėje, miškingoje šalyje neišsiversime be iškastinio kuro, todėl išsinuomojome talpų dujų laivą maždaug trijų Lietuvų poreikiams ir ruošiamės po dešimtmečio jį nusipirkti, kad turėtume dujų dar 30 metų. Gal ir iki skalūnų prisikasim, o visokias saulės baterijas ant stogų tegul stato durni fricai ir džonai.

Žmogus visada viska daro taip kaip jam atrodo patogiausia, kol nepatiria to pasekmių... O dar kai kurie sako kad žmogus mastantį butybe. Įdomu ką Lietuva darytų, jeigu baiktusi iškastinis kuras.

Išsikastum žeminę, šulinį, užsiaugintum bulbų ir gyventum. Žmonės ilgus tūkstantmečius taip gyveno, dar ir blogiau, kai bulbų nebuvo.

Didžiausia žala daro ne iškastinis kuras ar pramonė, o besaikis žmonių veisimasis. Žinoma, šiuo metu tai labiau pasakytina tiktai apie trečio pasaulio šalys iš Afrikos ir Azijos. Kad ir kiek mažai naudotume iškastinio kuro, bet didelis kiekis jo naudotųjų vis tiek terš gamta smarkiai. Žinoma aš nematau didelių problemų iškastinio kuro naudojime.

Morčius galutinai smegenis suminkštino? Kokiu būdu saulės elementai sugeneruos plastikus, trašas?! Kol galutinai atsisakysim iškastinio kuro (tame tarpe ir dujų), praeis ne vienas dešimtmetis...

Valerijonų užėdė. Autorius irgi - Iškastinis kuras praranda įtaką, nes daugėja alternatyvų. Visgi visiško jo atsisakymo dar greitai nesulauksime. Revoliucija įvyks kai garsiojo kolaiderio pagalba įminsime visatos paslaptis ir išmoksmie "iškastines medžiagas" pasigaminti patys. Betkokiu atveju gamybai reikės materialių iškastinių medžiagų. - Tad šitas iškastinio kuro ažiotažas svarbus tik tiek, kiek valstybių ekonomikos priklausomos nuo jo gavybos ir tiek. - Energetinis savarankiškumas didėja, deja ne visos valstybės taip sparčiai savarankiškėja ekonomiškai, o tai gali sukelti .... na tipo katastrofas. Manau ne visi parduos savo vertybinius popierius, kai kas dar ir supirks.

vanduo, nusikalbi kaip dažna. Kokio velnio gaminti anglis ar kitą iškastinį kurą, kai pigiau tiesiog pasigaminti elektrą? Yra dvi energijos gamybos technologijos, kurios iš esmės sukurs revoliucija - termobranduolinė ir juodųjų skylių, kai E=mc2 Kai kas visad nuperka, kitaip neis parduoti. Ne taip spačiai savarankiškėja ekonomiškai? Va čia tai suvėmei... Ekonomika tarp šalių darosi vis labiau integruota! Ir tai tik spartės. Aišku, jei garbini Rusiją, tau gali atrodyti gerai, kad ekonomika diverguoja nuo likusio pasaulio. Bet tada Š.Korėjos gyvenimo būdas ir masinės dietos badaujant yra tau vienas iš gyvenimo malonumų. bmk1245, iki 2020 metų jau apie penktadalį, gal iki trečdalio plastikų ir chemikalų Europoje gamins iš biomasės, o ne naftos ar dujų. Tad ir čia yra teigiama tendencija. Tačiau! Tai nekelia tokių didelių problemų, nes didelė dalis medžiagų tiesiog sunaudojama ir į aplinką nepatenka GHG. Gaminant plieną dar ilgai bus naudojama anglis, nes reikalingas CO šaltinis. O bet tačiau! jei sumažinam savo išmetimus dar 60-70%, tai situacija stabilizuojasi ir GHG atmosferoje nebedidėja. Išvis panaikinam, ir jis pradeda stabilizuotis vėl labai iš lėto mažėdamas (prireiktų 3x ilgiau laiko, nei kad varėm į atmosferą).

Planetos žmonės nepražudys. Čia nesamonė. Žmonės gali išnykti, bet planetai tai nusispjaut. Nei iškastinio kuro deginimas nei atominės bombos visos gamtos neišnaikin, vienos rušys išeis kitos ateis. Žalias verslas populiarus, bet energetiškai neefektyvus.

Bent reiktų suprasti, kas yra žalias verslas. Papasakok man, kaip energetiškai neefektyvi vėjo jėgainė, kuri gamina elektrą pigiau, nei anglies, jei panaikinsi subsidijas abiejoms?

Čia su visom žaliosios energetikos subsidijom, bei naujos infrastruktūros įdiegimu, ar be?

Aha. Tik ko visi, lyg pasiutę, atsisako dujų deginimo šilumos/elektros gamybai ir pereina prie biokuro? Nes jis dvigubai pigesnis už Gaspromo dujas ir 3.5 karto pigesnis už prievarta kišamas iš suskystintų dujų terminalo. Jei SGD pinigai ir entuziazmas būtų buvę skirti biokurui skatinti, šiandien Lietuva jau galėtų skelbtis žalia, ekologiška valstybe. Būtų kiečiau nei reklamuotis gėjų santuokomis, ką siūlė pusdurnis liberalus Vilniaus mero Šimašiaus draugelis (Atsimenat tą Fuck you Lithuania!?) Bet, tačiau, kadangi Klaipėdoje stovi terminalas trims Lietuvoms uždujinti, todėl, kad jis nors kiek atsipirktų, žaliasis verslas bus slopinamas 10+30 metų. Tiek šis laivas ruošiasi rūdyti Klaipėdoje. Žali tapsime paskutiniai Europoje. O eurovatnikams dar primenu, jog Achema gamtines dujas vartoja ne kaip iškastinį kurą, bet kaip iškastinę žaliavą. Diskusija vyksta apie iškastinį kurą.

Na jei nori lyginti nesubsidijuojamą vėjo energiją, tai lygink ir nesubsidijuojamą anglies ar dujų katilinę. Nes jei abu be subsidijų ir infrastruktūros įrengimo, vienašališkai vėjo pigiau. Jau net kasyklos statosi vėjo jėgaines, o ne anglies mažindami savo kaštus (vietinis elektros tinklas).

) tyrimas (2 pav - prognozės, 6 pav - 2013 metų duomenys) rodo ką kitą. Ok, žemyninės vėjo jėgainės tikrai konkurencingos su anglies bei dujų jėgainėm, tačiau "jūrinės elektros" kainos dar ilgokai bus didesnės.

Jūrinės visai kita tema. Ilgą laiką jos buvo apleistos ir tikrasis progresas prasideda tik dabar. Tikimasi kad dabar kasmet bus ~15-20% pigimas. Dėl kainų, buvo EIA report'as ne vienas http://www.eia.gov/ Buvo ir iš vokiečių ataskaitų dėl kainų. Taip pat kitų organizacijų. Link'ų nerenku ir nesaugau, o knistis laiko neturiu. Norėsi - tikrai rasi ne vieną ir įvairių šaltinių. Tik imk svertinę kainą, įtraukiančią visus statybos ir uždarymo kaštus per tarnavimo laiką.

Lyg pasiutę pereidinėjo, kol niša nebuvo užimta, dabar jau viskas. Medienos šiukšlių atsargos pasidalintos, o specialiai auginti biomasę kaip minimum trigubai brangiau už SGD terminalo dujas. Jau nekalbant apie tai, kad mes ne tokie turtingi derlingomis žemėmis, o greitai augantys medžiai/krūmai labai sekina dirvą. P.S. O per kurią vietą biomasės kūrenimas žalias?..

Niemand, darai daug faktinių klaidų. Pirma, problema ne miško kirtimo atliekų trūkumas, jų vis dar užtenka. Problema dar tik didžiųjų miestų šilumos tinklai. Antra, auginti biomasę didelėms įmonėms būtų ne brangiau, nei dabartinė rinkos kaina, bet rinka neskaidri, niekas neinvestuoja. O su dabartine rinkos kaina, tai dar ir marža 30-40% turėtų pavykti išspausti. Trečia, žilvitinis gluosnis, kas pagrinde tinka auginti biokurą Lietuvoje, puikiai auga ir mažai derlingose žemėse su <25 balų derlingumu. Dirvą jie sekina mažai, nes didžioji dalis stiebo sudaro būtent anglis, kiti junginiai grąžinami į šaknis ar lieka lapuose. Taip pat biomasės laukus gali tręšti vandens valymo įrenginių dumblu, o pačio dumblo dabar neturi kur dėti ir jį kaupia. Jei neklystu, tai vien Klaipėdoje prikaupta 900,000 tonų dumblo. Biomasės kūrenimas žalias, nes jis beveik nedidina CO2 kiekio atmosferoje, tik tiek, kiek reikia logistikai ir nupjovimui, bet tai sudaro max 1/10 to, ką išmeta dujos. Gamta gali susitvarkyti su maždaug 1/3 mūsų dabartinių išmetimų. Ir CO2 išmetimai visai dings, kai turėsime itin gerus akumuliatorius. Biomasės problema tik kietosios dalelės, bet joms yra filtrai bei jas greitai nusodina krituliai, tad atmosferoje nesikaupia, o dirvai tai trąša.

Manau komentarų nereikia... Su jūrinėm situacija būtų kiek geresnė (svyravymų atžvilgiu).

Su jūrinėm, platesniu geografiniu pasiskirstymu, geresniu integravimu, derinimas su saulės ir hidroenergija. Anyway, atominė vis tiek lieka brangiau net nei dujos. Ir imk ne vienos dienos, o metinius vidurkius parai. Tada matysis, kiek realiai padengia gamybos. Kitas dalykas, gal gali priminti, kiek kartų importo galimybės dengia pikinį elektros vartojimą? Dar tik pridėsiu, kad importas pigiau nei bet kokia gamyba dabar.

OK, fair enough, bet... Kiek importo dengia rytų "draugiška" kaimynė (iš Karaliaučiaus, ir tranzitu per Baltarusiją)? O dėl vidurkių... Jei maksimalaus vartojimo metu - 0 MW, o max gamyba, kai nx niekam nereikia, tai...

Ne kasdien vėjas pietų metu krenta žemyn. Dažnai kaip tik jis kilsteli, kai poreikis didžiausias. Suminis poveikis elektros kainai - žemyn. Tai yra dėl vėjo energijos gamybos, didmeninė rinkos kaina nukrenta daugiau, nei iki šiol jai būdavo skiriama subsidijų. Tas pats stebima visose pagrindinėse šalyse. O tau yra skirtumas, elektra pagaminta kur? Aš tai neatskiriu, kuri iš kur atėjus. Lietuva iš Rusijos elektros beveik neimportuoja. Rusija irgi praranda pozicijas, o prisijungus prie Skandinavų ir Lenkijos, Lietuvos importo pajėgumai dengs gal 250%. Avariniu atveju Lietuvoje iš dujų gamyba galėtų siekti gal 120%-150%, dar yra Kruonis ir hidroelektrinė. Taip, su vėju reikia daugiau derinimo ir sudėtingiau, nei deginti anglis ar dujas, bet su atomine tai nėra paprasčiau. Tu privalai kažkur iškišti tą elektrą, o po to dienos metu turi kompensuoti praradimus, nors gamyba ir pastovi. Lietuvai reikia didinti kogeneraciją, kad visos katilinės, kuriuos ruošia karštą vandenį taip pat gamintų ir elektrą bei tai daryti su biokuru. Taip pat reikia Kruonį plėtoti, toliau vystyti jungtis su vakarais ir pagerinti biurokratinę pusę vėjo jėgainių vystymui (ruoštis tam momentui, kai nukonkuruos subsidijuojamas elektrines be subsidijų). Paruošti mechanizmą, kuris leistų fiksuoti vėjo energijos kainas ties vidutinėmis rinkos kainomis ir gamintojas pardavęs elektrą brangiau nei nustatytas tarifas mokėtų atgal į VIAP biudžetą. Tai panaikina riziką ir atpigina projektų vystymą. Jei Lietuva pasivaro pvz 300% pikinį poreikį dengiančių vėjo jėgainių, tai vidutiniškai pasigamins 120% daugiau nei reikia. Tada tik belieka vystyti elektros jungtis pagrinde su vakarais ir pardavinėti tą elektrą tai pačiai Lenkijai, varyti į Norvegiją ir pan. Lietuva turi labai palankias sąlygas vystumui.