Kaip atrodytų mūsų maistas, jei nebūtume jo genetiškai modifikavę?

Lyginti selekciją su GMO visiškai juokinga, o šiaip gana įdomu pamatyti kaip atrodė pirminės daržovės, nes tikrai ne kiekvienas žmogus supranta koks mažas senovėje buvo pasirinkimas kultūrų, ir kiek smulkesni derliai vyraudavo.

GMO metu dažniausiai tik aktyvuojami augalų jau turimi genai arba perkeliami genai iš vieno augalo, į kitą. Kartais perkeliama iš bakterijų, nors yra ir augalų, kurie tokį geną turi, nes tai paprasčiau. O šiaip bendrų genų tarp augalų ir gyvūnų itin daug, tad nereikia brėžti brūkšnio tarp selekcijos ir GMO, nes pastarasis tik greitesnis būdas pasiekti tą patį rezultatą.

Kad čia selekcija, ne GMO. Jei aš išmetu ilgas bulves o apvalias pasilieku veislei koks čia modifikavimas? Sekanti antraštė: \

Selekcija taip pat keičia genus. Selekcijos pagalba galiausiai gautume tokius pačius rezultatus kaip ir genus modifikuojant laboratorijoje, bet tai būtų kaip loterija, niekas nežino, kiek metų tai truktų. Problema yra ne GMO, o tai, kas atsitinka leidus auginti GMO. Korporacijos kaip monsanto turi intelektinės nuosavybės teises į modifikuotas sėklas ir dėl to pradeda teismais grasinti gretimų laukų savininkams, atseit jie pavogė jų intelektinę nuosavybę, nes jų laukuose yra monsanto priklausančios genetinės medžiagos, nors tą genetinę medžiagą perneša juk bitės ūkininkams net nežinant. JAV teismai tokie brangūs, kad ūkininkai monsanto pasiduoda net nesibylinėję - monsanto jiems paprastai pasiūlo du variantus - arba einam į teismą, arba pasirašom sutartį, kad tu auginti tik mūsų sėklas. Kita bėda - roundup (glifosfato) naudojimas. Šis herbicidas naudojamas naikinti piktžoles, bet kai kurie genetiškai modifikuoti augalai jam atsparūs, todėl jo purškiama daug, nors jau yra įrodymų, kad roundup sukelia vėžį ir naikina bites. GMO buvo pažadas, kad tai išnaikins badą trečiojo pasaulio šalyse, bet kol kas iš to tik lobsta kelios korporacijos, o bado net nesiruošia naikinti. Situacija pasikeisti gali tik tuo atveju, jei bus išrastas būdas pigiau modifikuoti genus.

tikėti tavo komentarais taip pat visiškai juokinga

Modifikacija vienaip ar kitaip pakeičia genomą. Kaip tai bus padaryta - mutacijomis, genų pernešimu ar dar kaip - antraeilis klausimas. Selekcija - viso labo atsirinkimas iš krūvos natūraliai atsiradusių genetinių modifikacijų. Tad jei rėkiate "čia selekcija!", tuo pačiu turite pripažinti, kad genetinės modifikacijos visgi įvyko.

Kiek zinau selekcija tai jau esamu - norimu genu atrinkimas ir leidimas tiem isrinktiesiem daugintis, veistis. GMO tai nebutinai esamu ar galimu issivystit(tame augale/gyvune) genu iterpimas i augala, gyvuna.

Kiek tu daug klysti... Pirma, GMO sėklos nedaigios ir jokia genetinė medžiaga nėra pernešama. Antra, taip, tai intelektinė nuosavybė, į kurią sukiša šimtus milijonų tyrimams, bet niekas tavęs jų neverčia pirkti. Beje, rimti ūkininkai, net ir ne GMO veislių sėklas kasmet perka, o ne iš savo ūkio naudoja, nes jos praranda veislės savybes, kadangi yra hibridai. Glifosfatas yra ~20 kartų mažiau nuodingas nei kofeinas, bet kofeiną didelė dalis populiacijos vartoja kasdien. Be to glifosfatas bitėms turi itin mažą poveikį, nes jis veikia augalus, bet ne vabzdžius. Insekticidai, tai jau kita kalba. Be to, šįmet ir kitąmet atsiras keletas naujų veislių, kurios bus atsparios kitiems herbicidams, todėl galės sumažinti herbicidų naudojamą kiekį, nes piktžolėms išvystyti atsparumą bus daug sunkiau. Beje, nėra vienareikšmių įrodymų, kad tinkamai naudojamas glifosfatas sukelia kokių nors problemų sveikatai. Žinoma, kai netinkamai naudoji, tai bet kas gali kelti pavojų sveikatai. GMO tik pradeda vystytis. Tėra mažiau nei 100 komerciškai parduodamų sėklų. Taip pat daug šalių iš vis draudžia auginti GMO. Berods 6 ar 8 šalys augina 90-95% visų GMO. Bet pvz yra kuriamas bananas, kurio vaisius suvalgius būtum paskiepytas. Tikslas - Afrikos šalys, kur vakcinacijos sudėtingos. Taip pat kuriami kviečiai, kurie galėtų augti druskingoje žemėje. Dabar pagrindinės savybės GMO augalų - atsparumas ligoms, grybeliams, didesni kiekiai baltymų, dažniausiai sutinkama modifikacija - atsparumas vabzdžiams ir glyfosfatui. Tos pačios tavo engiamos kompanijos kuria duombazes kenkėjų ir ligų, kad tiksliau parinktų produktą ir greičiau galėtų pašalinti problemą. Šalyse, kur taisyklingai užsiimama pesticidais, jokių problemų nekyla, bet pvz Brazilijoje, jie vis dar naudoja dust'ą. Tiesa, jis draudžiamas, bet norint įvesti naujus preparatus reikia ~12 metų, todėl mažiau pavojingi beveik nenaudojami, kadangi ir jie būtų nelegalūs ir kontrabanda.

ir kokios jo perspektyvos.

Baikit. Ta selekcija, kur tebuvo atrenkamos tam tikrų savybių sėklos ir jos tarpusavyje kryžminamos, vyravo iki maždaug iki antrojo pasaulinio karo. Po karo pasauliui grėsė badas. Reikėjo radikalesnių sprendimų žemės ūkio našumui pakelti. Ir tie sprendimai tai buvo ne kas kita kaip DNR molekulių veikimas agresyviais cheminiais reagentais, šitaip paskatinant atsirasti augalų mutacijoms. Vėliau atsirado „taikus atomas“. Būtent atominiuose ūkiuose augalų veislės išvedinėjamos iki šiol: http://www.amusingplanet.com/2013/03/at ... -with.html Tik skirtumas tas, kad ankstesni selekcijos metodai tai buvo lyg žmogaus operacija šaudant iš patrankos. Dabar atsiranda metodai leidžiantys lyg skalpeliu išjungti ar įjungti atskirus genus, įterpti naujus. Ir toks terminas kaip GMO išvis yra absurdiškas. Nes nėra jokios ribos kur GMO ir kur jau nebe. Ir nėra jokio kriterijaus kur būtų galima atskirti kur genetiškai modifikuota veislė, o kur ne.

Neblogi protingi video ta tema. Pamela Ronald: The case for engineering our food http://www.ted.com/talks/pamela_ronald_ ... anguage=en Borut Bohanec: GMO controversies - science vs. public fear. https://www.youtube.com/watch?v=mz4_TwdaYeI

Yra ir galima, vienoje iš įmonių kur dirbu, veža grūdines kultūras tyrimams, ką randa ir ko ieško, kad atskirt, dabar atsakyt negaliu. http://www.grida.lt/lt/main-menu/produk ... entai.html

Skirtumas tikrai yra. Tokios ozkos kaip "The Goats with Spider Genes and Silk in their Milk" pienas lyg ir taspats, bet jame dar vienas papilomas voro silko baltymas. Plika akimi gal ir nieko nesiskiria, bet giliau knisant matos. Yra tokiu projektu kur skirtumas matomas net ir plika akimi tai Golen rice project. Ryziai su beta karotinu, ju spalva geltona. Tai cia manau jau riba tarp paprasto augalo ir tarp modifikuoto matosi konkreciai.

O kas yra paprastas augalas? Tų pačių ryžių yra n rūšių. Paimkim, kad ir obuolius, kurią veislę reiktų laikyt "paprasta"? Ir kitos veislės remiantis tavo logika yra GMO?

Atsakymas immortallt visos GMO sėklos yra daigios (šaltinis - įvesk google „are gmo seeds fertile“ ir paspausk kurį nors iš pirmų rezultatų). Dėl sėklų saugojimo -net jei dauguma ir perka kasmet naujas sėklas ir tik mažuma pasilieka sėklas - jie turi turėti tokią teisę. Glifosfato nuodingumas - 2015 pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad glifosfatas „tikriausiai sukelia vėžį“ (šaltinis - wikipedia). Ir aš ne prieš tas kompanijas, tiesiog dėl situacijos rinkoje jos tapo monopolininkėmis, o monopolija + kapitalistinė santvarka niekada nežada nieko gero visuomenei...

Na as tau atsakysiu i klausima klausimu jai nesupranti. Ar imanoma isvesti naturaliu budu(ne laboratorijos pagalba) paprasta/iprasta ozka taip, kad ji piene turetu voro silko baltima? Arba, kad ir su tais paciais ryziais, kiek zinau iskyrus golden rice project neivienas ryzius siuo metu esantis neturi nei trupucio beta karotino savyje. Tai kaip tu isvesi augala naturaliai katras neturi net uzuomazgos to beta karotino, kad jis ji turetu, be mokslininku isikisimo? Nes, pagal kaikuriu postus galima susidaryt tada ideja, jog tarp zmogaus ir kokios simpanzes ar juru kiaulytes nera jokio skirtumo. Joms juk tereikia tik sietiek laiko, ty kaskiek milijonu/ardu metu ir jie galimai galetu isivystit i zmones?

Žmogaus ir bananų genomas sutampa 50 proc., o žmogaus ir bonobų 98 proc. Esant atitinkamam eveoliuciniam spaudimui ir laikui tiek bananai, tiek ir bonobai galėtų išvystyti intelektą.

Dėl GMO sėklų daigumo reiks pasižiūrėti akivaizdu detaliau, nes žiūriu kai kurie šaltiniai prieštarauja vienas kitam. Panašu, kad istorijos plotmėje, GMO pradžioje ir buvo leista dėl šio geno, vėliau pasirodo jo pradėjo nebenaudoti, bet garsiai niekas to neišreiškė. Džiugu, kad visgi kažką naujo visgi sužinoti galima forume. Tai teisę visada turi nesodinti GMO kultūrų, niekas tavęs neverčia. O pvz automobilių dūmų nuodingumą, ar kad tabakas sukelia vėžį ne tik įtaria, bet žino kaip faktą. Kodėl prieš tai nekovoji? Kokia monopolininkė? Glifosfato viena didžiausių gamintojų yra Kinija. Kinija yra didžiausia tiekėja glifosfato gamybos žaliavų. Sloggi, paimkime pvz migdolo riešutą. Iš esmės visi migdolai buvo nuodingi ir neskanūs (kartūs), bet įvykdavo reta mutacija laukinėje gamtoje, kai jie būdavo nekartūs ir nenuodingi. Būtent iš tos retos mutacijos toliau jau klonavo ir pridarė daug migdolus auginančių medžių. Karotino natūraliai būna kituose augaluose, taip pat įtariu ir ryžių genome turėtų būt genas, kuris atsakingas už karotino gamybą, tik jis neaktyvus. Aktyvuotis gali ir atsitiktinai, tik atrinkinėti ir išveisti didelius karotino kiekius gaminančius ryžius būtų baisiai ilgas ir sudėtingas bei brangus procesas.