Oficialu – 2015-ieji buvo šilčiausi kada nors užfiksuoti metai. Tačiau oficialių duomenų apie temperatūrą fiksavimo istorija tesiekia 1850 metus. Preliminariai apskaičiuoti paleoklimatą įmanoma pasitelkus medžių rieves, ledo ar nuosėdų pavyzdžius. Taigi, kada paskutinį kartą Žemės temperatūra buvo tokia pat kaip dabar?

Viduramžių šiltasis periodas yra dažnai minimas, kaip atsakymas į šį klausimą. Jis prasidėjo 950 metais ir truko tris šimtmečius. Per šį laikotarpį vyko dideli pokyčiai visame pasaulyje: Grenlandiją kolonizavo vikingai, o dėl kilusios sausros Pietų Amerikoje žlugo Tiahuanako civilizacija. Tačiau tai dar nėra teisingas atsakymas. Taip, kai kurie regionai buvo šiltesni nei įprasta, bet kiti tapo gerokai šaltesniais. Todėl bendra planetos temperatūra buvo šaltesnė nei praėjusiais metais.

Norėdami pasiekti tašką, kai Žemė buvo žymiai šiltesnė už šiandieninę temperatūrą, turime grįžti 130 tūkst. metų atgal, į Merkinės tarpledynmečio (Eemian) laikotarpį, kuris truko apie 15 tūkst. metų.

Nors vidutinė metinė temperatūra pasaulyje tuo metu buvo maždaug 1-2˚C šiltesnė nei priešindustriniame laikotarpyje, tačiau aukštesių platumų regionuose ji liko keliais laipsniais vėsesnė. Tai galima paaiškinti suintensyvėjusiu Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledynų tirpimu.

Jūros lygis tuo metu buvo bent 6 metrais aukštesnis nei šiandien. Žemė įsisavindavo kur kas daugiau Saulės energijos, vyravo didesni sezoniniai svyravimai. Dėl to visoje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje miškai tęsėsi daug toliau į šiaurę. Čia bėgiojo tiesiailčiai drambliai, o begemotai galėjo gyventi net Britų salose.

Visa tai mokslininkai apskaičiavo tirdami jau minėtus ledo ir jūros nuosėdų pavyzdžius. Tam tikri deguonies ir vandenilio izotopai ledo šerdyse gali išduoda praeityje vyravusią temperatūrą. O žemės sluoksniuose glūdinčios žiedadulkės atskleidžia, kokios augalų rūšys tuo metu augo, kas taip pat sufleruoja apie klimato būklę.

Taigi nors Merkinės tarpledynmečio metu buvo šilčiau nei šiandien, atšilimą skatinantis mechanizmas buvo visiškai kitoks. Tad norėdami rasti karštąjį periodą, kurį nulėmė panašesnės į šių dienų sąlygos, mums reikia keliauti dar toliau į praeitį.

Todėl žvilgsnis iškart krypsta į Mioceną, buvusį maždaug prieš 23-5,3 milijonus metų, ypač Mioceno klimatinį optimumą (prieš 11-17 milijonų metų). Maždaug tuo metu CO₂ vertė (350-400 ppm) buvo panaši į šiandieninę.

Šio optimumo metu anglies dioksido koncentracija buvo dominuojantis klimato kaitos veiksnys. Vidutinė pasaulio temperatūra buvo 2-4˚C šiltesnė nei priešindustriniu laikotarpiu, jūros lygis buvo maždaug 20 metrų aukštesnis, o tropinė augmenija tiesiog klestėjo.

Vėliau net ir sumažėjus CO₂ koncentracijai pasaulio temperatūra išliko gerokai aukštesnė. Šio paradokso mokslininkai paaiškinti negali iki šiol. Dėl to gali būti kalti orbitos pokyčiai, vandenyno cirkuliacijos sutrikimai ar geologinių plokščių judėjimas.

Šiuo metu turėtume žengti į naują ledynmetį. Tačiau, kaip parodė neseniai atliktas „Nature“ tyrimas, atmosferoje yra tiek daug anglies dioksido, kad per artimiausius 100 tūkst. metų tai tikrai neįvyks.

Šį tyrimą atliko klimatologai – Emma Stone ir Alex Farnsworth iš Bristolio universiteto.

Komentarai (4)