Skamba labai viliojančiai: 3D spausdintuvu atspausdinta teršalus niokojanti medžiaga

Ir prie ko čia tas 3D spausdintuvas... gi 3D spausdintuvai spausdina tik formas, o ne medžiagas kuria, medžiaga jau būna iš anksto paruošta... vienintelis dalykas ką čia tas spausdintuvas galėjo padaryti, tai tik susluoksniuoti medžiagas į patogią formą naudojimui... Prieš dėdamas straipsnį, galima truputį ir pagalvot, ką rašai. Dėkui už dėmesį.

Man atrodo, kad straipsnių autoriai komentarų neskaito. Taip kad gali nesivargint.

Teoriškai su 3d spausdinimo technologija galima atspausdinti ne tik medžiagas, bet ir elementų alotropines variacijas pvz. deimantą, grafitą, amorfini anglį ar dar kokia nors gamtoje nesutinkama ir unikaliomis savybėmis pasižyminčia variacija.

Teoriškai nelyginkime su tuo, ką dabar turime. Iki kol printeriai galės manipuliuoti tokiame lygyje, kad keistų alotropines savybes, praeis dar keli amžiai mažiausiai.

Net ir teoriškai, šiuolaikiniu principu veikiantys 3D spausdintuvai negalėtų atspausdinti alotropinių medžiagų variacijų, nes ryšiai tarp atomų turi savo specifines energijos vertes. Todėl ir išgauti skirtingas alotropinias atmainas reikalingos tam specifinės sąlygos, net jei ir spausdintuvas galėtų jomis manipuliuoti, tos sąlygos tuoj pat paveiktų jau prieš tai išlietas medžiagas.

Teoriškai ar ne teoriškai esmes nekeičia, vis tiek tai vadintumėme "3d spausdintuvu". Taip kaip monitorius vadinsime monitoriais nesvarbu ar tai butu panaudotos CRT, LCD, OLED technologijos. Be to CVD (Chemical Vapor Deposition) procesai, kai sluoksniais iš dujinės fazės auginamos mežiagos, IMHO tai artima technologija 3d spausdinimui "nano" lygyje.