Genetiškai modifikuoti organizmai – tikros ar išgalvotos grėsmės?

Visi šiame forume kaip ir teisūs, bet pasidalinsiu savo patirtimi... Prieš kokius 6 - 7 metus sesuo pavaišino blynais. Blynai ne mano maistas, valgiau juos retai (dabar beveik ne), bet jei vaišina tai negi atsisakysi. Suvalgiau tris blynus ir jaučiu kaip jie skrandyje akivaizdžiai užstrigo. Dar sesers paklausiau - ką tu į tuos blynus dėjai? Kaip visada - atsakė. Na pagalvojau, būna juk ir šiaip skrandis sustoja... Vakare tvarkydamasis pastebėjau, jog ant stalo stovi pradėtas aliejaus butelis su nematyta etikete. Na ką, perskaitęs sužinojau, jog aliejus spaustas iš genetiškai modifikuotų sojų... Nuo to laiko atidžiau skaitau etiketes ir privengiu GMO, mažu kas, juk dar nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu, o mano skrandis jau savo nuomonę pareiškė ...

Nieko nepasako. Jei beveik nevalgai aliejuje kepto maisto, tau nuo šviežiai išspausto alyvuogių aliejuje keptų, tik ką iškastų savam darže bulvių būtų sustojęs skrandis. Iš patirties, kai intensyviai sportuoju ir itin griežtai mitybą prižiūriu bei nevalgau jokio kepto aliejuje maisto.

GMO beveik visada yra invazinė rūšis, t.y. GMO įvedimas į ekosistemą yra tolygus organizmų perkėlimui tarp nutolusių izoliuotų ekosistemų. Jų įtaka ekosistemai yra neprognozuojama, ne be reikalo Australai griežtai draudžia pas save įvežti bet ką gyvo. Vislumas yra viso labo vienas iš faktorių, rūšis gali būti santykinai mažai visli, tačiau elementoriškai "apvalgyti" kitus ir dar begalės įvairiausių scenarijų. žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Invasive_species

Bet kokios kultūros sodinimas dažniausiai yra invazinė rūšis, ypač jei ten prieš tai buvo pieva

Jei po to nebūčiau niekada daugiau valgęs blynų, tai ir nebūčiau čia savo nuomonės reiškęs. Net ir šiemet valgiau blynų, jaučiau, kad maistas ne mano - sunkus, bet skrandis nestojo... Tokia patirtis ir su duona buvo. Nusipirkau duonos, skaniai kvepią ir šiaip skani, bet suvalgius pajutau sunkumą skrandyje. Kaip visada persiskaičiau etiketę ir radau, jog dėta sojos miltų, o sojos beliko tik modifikuotos... Va ir naujų duonos gaminių etiketes atidžiau skaitau... O šiaip tai kas antrą savaitę pats duoną kepu, pats ir miltus malu, nes ir į paprasčiausius miltus deda chemijos, kitaip tai greitai miltuose vabaliukų prisiveistų ...

Tai nėra juokinga ir gali turėti labai skaudžių pasekmių, todėl tiek GMO auginimas, tiek rūšių kilnojimas tarp kontinentų turėtų būti itin atsargus. Žr. pvz., https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3698323/ Deja, per bendrą srautą kliedesių iš serijos, kaip jonukas GMO suvalgęs ožiuku pavirto, dažnai nebematomos ir nesprendžiamos realios problemos...

Labai geras pastebėjimas. Bet jis kelia tam tikrų klausimų - jeigu mano žinios nemeluoja, kukurūzai buvo pagrindinė senovės indėnų maistinė kultūra ir bent jau apie kažkokias sistemingas šios tautos ligas neteko girdėti. Bet gal kukurūzų virškinimui reikia kažkokių fermentų, kurių neturi kai kurie naujieji Amerikos gyventojai? Tada būtų labai logiška, kad tai gali sukelti pakitimus, bet lieka neaišku, kodėl gydytojai to nepastebėjo anksčiau, o ima labiau kalbėti dabar. Gal ir dėl to, kad GMO atsiradimas skatina didesnį dėmesį šioms kultūroms. O gal ir pats GMO įneša savo poveikį. Kaip matot, nesilaikant stereotipų ir skiriant dėmesio įvairioms nuomonėms, klausimų labai daug, aiškių atsakymų - mažai. O kol nėra labai aiškių atsakymų, tiesiog nematau jokios priežasties, kodėl nebadaujantys ir platų maisto produktų pasirinkimą turintys vartotojai turėtų patys tikrinti ilgalaikį GMO poveikį. Jei būtų maisto stygius, tuomet aišku, šito klausimo nekelčiau, bet bent jau vakaruose jo tikrai nėra, o jei maisto perteklių iš vakarų nukreipus į badaujančius regionus, bado nebeliktų ir ten.

Nukreipus maistą ten kur badas po 10-20m vėl būtų badas, nes toliau veistųsi kaip triušiai. Bada sukelia ne tiek maisto trūkumas, o pačių žmonių mentilitetas.. Ne karta buvo kalbėta kad jie nenori dirbti ir yra pratę laukti išmaldos, o kuo daugiau mažų burnų verkiančių turi tuo didesnė tikimybė gauti labdaros ir štai užburtas ratas.. Vaikus pamaitina, o kai jie paauga niekas nebemaitina.. Neveltui patys išsilavinę afrikiečiai sako, akd padėti jiems nereikia reikia mokinti ir šviesti. Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus dienai, duok meškere sotus bus likusį gyvenimą.. Dabar visi bijo GMO, bet selekcija tai tapati GMO. Jūs laukinio kukurūzo net neatpažintumėt, kaip ir kviečio ir kitų augalų. Pasižiūrėkit į viščiukus. Arba pvz šunis, koks senesnsi gyventoajs nežinodams apie šunis visas jo veisles palaikytų atskirom rūšim.. Tik va selekcijai pasiekti reikia daug metų ir daug išbrokuotų gyvūnų/augalų kol gauni norima rezultatą ir tai dar trūkumų būna daug. GMO leidžia pasiekti tai greičiau efektyviau ir kokybiškiau. Dabar nemaža dalis vaistų yra GMO produktai gaminami įvairiose mielėse ar E.coli ląstelėse. Tai gal ir tokių vaistų vartoti nereiktų? Prieš šaukiant ant GMO reiktų pažiūrėti koks tai GMO ir jo mechanizmas. Pvz žmonėms trūksta vitamino D3, jo gaunam pagridne su žuvimis, bet žuvų ištekliai pasaulyje labai jau nsutekenti ir nevisiems žuvis prieinam. Kas būtų jei D3 vitamino gamybos genus įterptume į pvz pomidorą. Gautume pomidorą kuris turi dar ir D3 žmonės sveikesni ypač vaikai kuriems D3 reikia dėl kaulų formavimosi. Kitas variantas įterpiam geną kuris sukelia atsparumą pvz visų mėgstamam rundapui (ar kaip jis ten vadiansi ). Veikimo mechanizmas toks apipurški augalą rundapu ir jis nuvysta, nes patenka į augalą ir sutrikdo jo fiziologinius procesus(sustabdo juos), bet mūsų atsparusis augaliukas sintetina pvz baltymą kuris išmeta patekusį rundapą lauk iš augalo ir taip išgyvena o piktžolės nuvysta. Visi patenkinti. Išskyrus klientą, nes tikėtina kad šio chemikalo bus daug pačiose vaisiuose/daržovėse. Aišku sakys kad ten maža dozė ir ji nekenksminga. Bet prisiminkit kaip yra su nitratais salotose niekas negali nustatyti jų kenksmingą dozę, nes jei valgai tik kartą per savaitę salotose gali būti ženkliai daugiau nitratų ir kitas variatnas kai valgai kasdien, tada turi būti labai mažai. Nes nitratai kaupiasi organizme ir pasieks kritine ribą kai pasijaus per sveikatą. Ir taip su dauguma junginių ir jų dozes nustatyti sunku o spekuliuoti lengva.. Kitas variantas kad tą patį rundapą augalas gali suskaidyti iki kitų junginių kurie jam nekenksmingi ir jis taip išgyvena. Tačiau vėl klausimas ar tie tarpiniai junginiai neturės poveikio mums. Šioj dalyje galima viską suderinti, kad naudojam junginį kuris greit skyla į nekenksmingus produktus ir viskas ok atrodo gražu. Bet yra ekologinė pusė. Naudojami chemikalai patenka į dirvožemį ir gali kenkti kitai faunai, padidės monokultūrų plotai, kas ir taip jau dabar yra labai blogai ekologiniu požiūriu. Tokios kultūros greit išnaudoja dirvožemį ir sunaikina visą ekosistemą. Pvz kad zuikis išgyventu laukuose yra nustatyta kad jam nepakanka vien kelių augalų rūšių (kopūstų lauke jis neišgyvens) reikia ar virš 50 skirtingų augalų rūšių. Tai įsivaizduokit kas nutiks bitėms kai bus užsodinta hektarais kviečių, jos išnyks nes nebebus ten žydinčių piktžolių.. Kita opi problema evoliucinis spaudimas, augalai ar gyvūnai per laiką vis tiek įgaus atsparumą. Nes vyks mutacijos ir genų vagimas/perdavimas. Negalvokit kad GMO sukūrė žmogus, pati gamta jo prikūrusi nemažai kai svetimi genų patenka į kitas rūšis, tai ypač būdinga bakterijose, todėl jos taip greit ir įgauna atsparumus vaistams(dėl greitų mutacijų ir genų pernašos). Neblogas pvz http://www.technologijos.lt/n/mokslas/b ... navigacija aprašo kaip skirtingose populiacijose žuvų išsivystė atsparumas toksiniam junginiui. Dvi populiacijos ir turi skirtingus mechanizmus, bet efektas tas pats. Čia dėl konvergencinės evoliucijos. Va paprastesnį dar pvz sugalvojau su dažna problema. Selekcijos būdu sukurtas pomidoras kurį patogu pervežti toli, jis išlieka tvirtas. Minusas šita veislė neskani. Nes selekcijos metu buvo prasti genai atsakingi už skonines savybes. Genų inžinerija padėtų skonį koduojančius genus iš kitos veislės perkelti per kokius metus ir turėtume skanų transportabilų pomidoro veislę. Kadangi GMO negalima atlikti tai dabar vargsta selekcininkai kryžmindami tas veisles tarpusavyje ir atrinkinėdami bent kiek tinkamus hibridus, proceso trukmė metais/dešimtmečiais. Kaina vėl atitinkama. Ir kur čia blogis? Ir ar čia GMO jei į pomidorą sudėjom pomidoro genus, o ne pvz žmogaus, nors būtų visai įdomūs žmogienos skonio pomidorai. Taigi matome kad pats GMO nėra blogis, blogis priklauso nuo jo panaudojimo variantų. P.s. susitaikykit ateitį genų inžinerija bus visur, tas pats žmogus bus modifikuotas ir jau tikrai dirbama šioje srityje tiek ligų gydime su CRISPR tiek savybių tobulinime. Klaidų nebus išvengta klausimas tik kaip su jom susitvarkysim. Didžioji dalis populiacijos koncervatoriai, bet jei tai būtų tiesa dar toliau savanoj medyje įsilipę nuo liūto slėptumėmęs, na bet pažvelgus iš kitos pusės nebūtų išnykę mamutai, didieji tinginiai Šiaurės Amerikoje ir kitos rūšys kurias išnaikino žmogus.

Geras apibendrinantis pasisakymas... GMO ne prie ko, išsigimę visuomeniniai, ekonominiai santykiai kalti kai - pelnas svarbiausia... O turėtų būti na pvz. - o kaip paveiks "šis" sprendimas bent kokias penkias žmonijos kartas... Jei taip būtų žiūrima į sveikatos apsaugą, švietimą, ekonomiką, mokslo atradimus... Senas sovietinis anekdotas apie žymiausią to meto gamtininką - selekcininką Mičiūriną ir jo žmonos tragišką likimą... Lipo Mičiūrino žmona į obelį pasiskinti krapų ir pomidorų, iškrito ir nusisuko sprandą...

Sakyti, kad GMO yra kenksmingas yra tas pats kas sakyti, kad visi juodaodžiai yra sukčiai. Nes GMO tai tik savybė kaip ir odos spalva. Kaip Heksogenas jau minėjo yra daug ir įvairaus GMO. Vieni GMO produktai kuriami, kad butu atsparus pesticidams. Kiti GMO kuriami tam, kad turėtu kitokių skonio savybių ir t.t. Todėl vienas GMO produktas nelygų kitam GMO produktui. Kas mano, kad GMO yra invazinė rūšys, pasakysiu naujiena: visos sukultūrintos daržovės, vaisiai, grūdai ir t.t. yra invaziniai, nes jie gamtoje natūraliai negyvena ir tokiu gamtoje nėra. Viskas ką žmogus augina yra sukurta ne gamtos, o žmogaus. Dažnai per tūkstančius metų selekcijos būdu arba kryžminant skirtingas veisles, bet natūraliai jie gamtoje ne egzistuoja. Morkos, bulvė, obuoliai, katės, šunys, karvės visa tai yra invazinės rūšys kurios laukinėje gamoje ne egzistuoja. Pav. ryžiai. Ryžiai kokie yra dabar buvo sukurti per tūkstančius metų, bet... Jie per tuos tūkstančius metų patyrė tūkstančius genetinių modifikacijų. Kurios atsirado dėl selekcijos arba dėl kryžminimo su kitomis augalų rūšimis. Ir šie pakeitimai įvykdavo per viena derliaus nuėmimo laikotarpį. Kaip ir GMO. Ar tu naudosi tarprūšinį kryžminimą, ar selekcija, ar GMO visi jie augalą pakeis per viena derliaus nuėmimo laikotarpį. Selekcinių būdu išrinkti individai savo rūšyje galėjo užimti tik 5 - 10 proc., bet po selekcijos jie užims jau 80-90 proc. visos populiacijos (nuimto derliaus). Šito procentu nebus, nes dalis jų mutuos kol užaugs. Bananai Lietuvoje ne auga ir visi čia gyvenantys žmonės nėra prisitaikę valgyti bananų. Todėl žiūrint iš naujos rūšies atvežimo pusės bananai Lietuviams turėtu kenkti labiau nei genetiškai modifikuotos bulvės ar markos. Nes prie bulvių ir morkų per šimtus metų jau pripratome (įvyko natūrali selekcija ir išgyveno tik tie kurie galėjo maitintis bulvėmis ir morkomis), bet bananai yra visai naujas produktas. Kaip ir šimtai kitu atvežtinių produktų kurie neauga Lietuvoje. Jie nekenkia vietiniams gyventojams, nes vietiniai gyventojai per šimtus ar tūkstančius metų prie jų prisitaikė, bet kaip jie veikia kitus? Niekas tokių tyrimų neatlieka. Nes tai "natūralus" produktai. Bet jie natūralus yra tik ten kur jie auga, o kitur jie gali buti blogiau nei bet koks GMO. Nes kitur jie tikrai nėra natūralus.

Gal dafai pasidomėk, kas yra invazinė rūšis, nes visiškai nugrybavai...

shinigami susiraskit kad ir senoka, bet visgi Jared Diamond 'Guns, Germs, and Steel: The Fates of Human Societies' (ISBN 978-0-099-30278-0), skaiciau rusu vertimu, gal yr ir lietuviskai, paprastam skaitytojui pats tas suprast, kas su kuo ir is kur kile ir kokia itaka istorijai ...ir daugiau nemaisyt savoku

). GMO įtaka tiek pat prognozuojama kiek ir kačių nuvežimas į Australija ar Lietuvišku bulvių ten nuvežimas. Kai kas taip pat kuria įvairiausius scenarijus kaip ateiviai naikins žmonija.

seip tai pries GMO, nes 2 dalykai, pirma ekosistemu balansas iskreipiamas su neprognozuojamom pasekmem ateity, antra negi is tikruju manot kad tos badaujancios salys, nebebadaus? badauja dauguma kur populiacija virsija tos salies isteklius, bus sotus- mazesnis mirstamumas, o dauginsis panasiai, GMO laikinai tik pades, o neuzilgo vel tas pats...tik tos salys jau tures didesne populiacija+ adata, kaip narkomanai, vardu GMO, su dar didesne priklausomybe nuo korporaciju, tuos GMO diegancias P.S. kol JTO neigali, tu saliu nieks neisgelbes

Shinigami, jei kazka kaltinat grybavimu, patariu atsistot pries veidrodi ir pasitikslint savo zinias botanikoj, ekosistemose bei ju kenkejuose ir tt+elementariausioj istorijoj, kurios puikius pvz, mano anksciau nurodytas autorius gvildena; Jus kaip 'pavyzdine reklamos auka' beveik visur kur su Jusu nuomone tenka susidurt, panasu noro daug , bet elementariu ziniu mazoka, nieko asmenisko, as pats ne profesorius, bet, kazkodel labai daznai nuomone buna priesinga Jusiskiai