Tinkamai pašvietus su lazeriu, pelės sužvėrėdavo (1)
Stimuliuojant tam tikras gyvūno smegenų dalis galima sužadinti įvairius instinktus. Eksperimentuodami su pelėmis Jeilio universiteto tyrėjai jas pavertė kuo tikriausiomis žudikėmis: pelės griebė ir kandžiojo viską, kas pasitaikė jų kelyje.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas neuronų junginys smegenų migdole (už emocijas ir motyvaciją atsakingoje dalyje) skatina gyvūną vytis grobį, kitas – naudoti burnos ir kaklo raumenis jį sukąsti ir nužudyti. Šią smegenų dalį stimuliuojant šviesa pelės tarsi sužvėrėdavo ir puldavo tai, ką matydavo priešais.
Ankstesni tyrimai buvo parodę, kad pelių smegenyse ši dalis aktyvuojama, kuomet jos medžioja. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar būtent smegenų migdolas valdo medžiojimo elgesį. Sausio 12 dieną žurnale „Cell“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad būtent taip ir yra.
Neuronus stimuliuojant lazerio šviesa pelės imdavo elgtis tarsi zombiai iš serialo „Gyvi numirėliai“. Jos puldavo net negyvus daiktus – butelių dangtelius, medinius pagaliukus ir kt.
„Mums įjungus lazerį jos šokdavo ant daikto, sučiupdavo jį savo letenomis ir intensyviai kandžiojo jį, tarsi bandytų nužudyti“, – sakė tyrimui vadovavęs Jeilio universiteto Medicinos mokyklos asocijuotasis psichiatrijos profesorius Ivanas de Araujo.
Tiesa, sužvėrėjusios pelės kitų narve buvusių pelių nepuolė. Įtakos jų elgesiui turėjo ir alkis: labiau išalkusios pelės agresyviau puldavo grobį nei pasisotinusios.
„Tai nėra tiesiog agresija. Panašu, kad tai susiję su gyvūno interesu gauti maisto“, – sakė I. de Araujo.
Beje, kuomet už kandžiojimą ir nužudymą atsakingi neuronai būdavo prislopinami, gyvūnai grobį sučiupdavo, bet nenužudydavo. Jų kandimo jėga būdavo 50 proc. mažesnė ir nepakankama lemiamam įkandimui.
Dabar tyrėjai ketina aiškintis, kas pelės organizme aktyvuoja instinktus žudyti ir kaip koordinuojama skirtingų neuronų junginių veikla.
„Mes jau užčiuopėme jų anatomines tapatybes, taigi tikimės, kad ateityje galėsime jomis manipuliuoti dar tiksliau“, – sakė tyrimo vadovas.