Keturių su puse pagal Richterio skalę žemės drebėjimas yra laikomas lengvu, ir įvairiose pasaulio vietose pasireiškia daugiau nei 6000 kartų per metus. Toks žemės drebėjimas turėtų nekelti jokio dėmesio, jei ne viena aplinkybė. Pastarasis drebėjimas įvyko neeilinėje vietoje - Jeloustouno nacionaliniame parke. Parke, kuris stūgso ant kelių dešimčių kilometrų skersmens superugnikalnio. Taigi, ar jau reikia pradėti nerimauti?

Praeitos savaitės viduryje užfiksuotą žemės drebėjimą pačiame Jeloustouno parko centre sukėlė žemės plutos lūžiai ir intensyvus magmos judėjimas. Pasireiškė visa žemės drebėjimų serija: iš viso net 13 atskirų žemės drebėjimų. Iš pradžių labai silpni, kurių stiprumas siekė tik 2 pagal Richterio skalę stiprumą ir galiausiai stipresnis – 4,5 pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Pastarasis buvo stipriausias per pastaruosius ketverius metus.

Kiekvieną kartą šioje vietoje įvykus net ir lengvam drebėjimui, nuogąstaujama, kad jog tuoj prasidės superugnikalnio išsiveržimas. Praeityje Jeloustoune jau yra įvykę trys tokie išsiveržimai, kurių metų į aplinką buvo išmesta apie 250 kubinių kilometrų pelenų. Pirmasis įvyko prieš 2,1 mln. metų, antrasis – prieš 1,3 mln. metų, paskutinis – prieš 640 tūkst. metų. 

Jeigu atkreipėte dėmesį, išsiveržimai vyksta maždaug 600 tūkst. metų intervalu, o nuo paskutiniojo išsiveržimo šis laikas kaip tik jau praėjo.

Prognozuojama, jog išsiveržimas akimirksniu pražudytų mažiausiai 100 tūkst. žmonių. Daugiau kaip 1000 km spinduliu esančios teritorijos paskestų vieno – trijų metrų storio pelenų pusnyse. Visos transporto sistemos būtų sutrikdytos. Didžiojoje pasaulio dalyje negalėtų kilti ir leistis lėktuvai. Kol nenusėstų pelenai, vienerius ar dvejus metus Žemėje nebūtų vasaros. Pasekmės būtų tiesiog pragaištingos.

Tačiau JAV geologijos tarnyba visuomenę ramina ir teigia, jog kol kas ugnikalnio išsiveržimas neprasidėjo. Esminė detalė šioje situacijoje yra „kol kas”. Nes anksčiau ar vėliau Jeloustouno ugnikalnis beveik neabejotinai išsiverš. 

Komentarai (1)