Nufilmavo giliausiai vandenyne gyvenančią žuvį pasaulyje: slėgis toks, kad žmogų sutraiškytų akimirksniu (Video)

Kas per idiotas antraštę sugalvojo, tokiame gylyje žmogaus nesutraiškytų. Nesutraiškytų ir didesniame. Visa problema užtikrinti tinkamą dujų mišinį, kuriame realiai deguonis sudarytų jau <1%, o likusios dujos būtų inertiškos, kaip helis. Ir kitas dalykas - užtikrinti, kad dujų slėgis atitiktų gylį. Kitas ilgai siektas dalykas, sukurti sistemą, kurios skysčiu būtų galima užpildyti kvėpavimo sistemą ir kuris būtų nespūdus, cirkuliuoti tą skystį plaučiuose ir nekiltų jokių problemų su skysčiu. Jau vakarykštis vertalas iš neva bloomberg absurdiškas, bet šiandien jau neištvėriau. Jei nesupranti temos, gal nekurk.

Dar ir kaip sutraiškytų. Slėgis tokiame gylyje būtų 801 barų.

Žmogų galima sutraiškyti ir su oro slėgių esančių žemės paviršiuje. Jei tik žmogaus viduje bus mėnulio slėgis. Tuo tarpų jei žmogaus viduje bus 801 barų slėgis, tai jis tokiame gylyje galės plaukioti kaip undinė.

Supaprastinsiu ką Shinigami antrina - traiško ne slėgis, o slėgio skirtumas. Žmogus sudarytas daugiausia iš nespūdžių medžiagų, pagrindas vanduo. Realiai problemą kelia tik oras esantis kvėpavimo takuose. Kaip ir povandeninis laivas, jam slėgis yra problema, nes viduje palaiko įprastą slėgį. Tačiau, jei povandeniniame laive slėgis pakeliamas iki 2 barų, tai jau gali nerti +-2x giliau, nes slėgių skirtumas tas pats.

Jei teoriškai būtų galima sukurti 800+ barų slėgį plaučiuose, ar tai tikrai padėtų? Skysčių slėgis žmogaus kūne skirtųsi 3% - 4% palyginus su aplinkiniu vandeniu. Dėl to kraujagyslės, smegenys ir dauguma skysčiais užpildytų organų pamažėtų apie 4 procentus, o kaulai beveik nepasikeistų. Manau nebūtų taip malonu kaip undinei tokiomis sąlygomis. Nors nepabandęs nesužinosi.

Nieko niekas tokiam gyly nesutraiškytų, blėnys, aš pats praktikuojantis naras. Problemos yra dvi- dujų mišiniai, kaip minėjo immortallt ir iš to išplaukiančios haliucinacijos, o jei ne, tai dekompresinių kilimų laiko trukmė. Dabartinis rekordas (jei mano žinios nepasenę) yra approx 300 m. Palyginimui- žemyn buvo minučių reikalas, tik ausis prasipūst. O va aukštyn kilimas užtruko 8 valandas. Tai kiek laiko reiktų kilt iš tokio gylio, reiktų klaust teoretikų, net neįsivaizduoju. Antraip žmogus susprogtų nuo savo vidinio slėgio- plyštų plaučiai, užvirtų azotas kraujyje ir turbūt tikrai susprogtų tiesiogine prasme..

300 ir 8000 metrų gyliai truputį skiriasi. Ties 300 metrų kūno skysčių susitraukimas bus apie 0,1%, bet ties 8 km, šis skirtumas jau 3,6%. Čia primetus, kad dauguma kūno skysčių turi panašias savybes kaip vanduo. Nemanau kad narams tai labai aktualu, nes standartiniame nardymo gylyje svarbus tik dujų slėgis organizme, skysčių slėgių skirtumai sunkiai pastebimi. Turbūt niekas iš narų labai nesusidūrė su šia problema, nes giliau panerti neleidžia kitos problemos, tokios kaip pavojus per greitai dekompresijai, ir laiko trūkumas dėl to. Bet aš primetu, kad su dujų slėgio problema yra susitvarkyta, naras jau panėręs ir turi visose savo ertmėse po 800 barų, tokį pat slėgi kaip aplinkinis vanduo. Ir tarkim, jis turi deguonies šaltinį, su kurio galėjo nusileisti į tokį gylį, ir jam užteks jo pakilimui. Tokiame gylyje vandens skysčių slėgiai tampa jaučiami. Nebent organizmas sugebės prigeneruoti daugiau kraujo, visų kraujagyslių tūris susitrauks 3,6%, taip pat ir kitų skysčiais užpildytų organų, kas yra beveik visas kūnas, išskyrus kaulus. Nesakau, kas kažkas būtų sutraiškyta, tačiau tokį organų susitraukimą jau galima pajausti. Tikrai bus jaučiamas nestandartinis diskomfortas, gal net koma ar mirtis. Nesu medikas, ir neįsivaizduoju ką toks organų sumažėjimas padaro žmogui. Bet įsivaizduoju, kad apie 4% susitraukę smegenys bent jau haliucinacijas iššauktų.

haliucinacijos gali prasidėt ir nuo 30 metrų gylio, daugiau apie tai čia http://www.nardyk.lt/readarticle.php?article_id=303

Andraika, kiek pataisymų, haliucinacijos tai dėl azoto. PADI užregistravę atvejų, kai azotkė prasideda ir 18 metrų gylyje. Tiesa, retas atvejis. Azotą didesniam nei 40 metrų gyliui keiti inertinėmis dujomis. Nebelieka azotinės narkozės. Lieka kita problema - parcelianinis deguonies slėgis, tai yra virš 50 metrų gylio deguonies kiekis turi mažėti. Realiai prie 100 metų gylio, jau užtenka 2.1% deguonies ir pvz helio mišinio. Prieš 1,000km jau užtenka tik 0.21% deguonies, gali būti iki ~0.4%. Jei deguonies daugiau, deguonis gali pažeisti plaučius. Ir dekompresiniai sustojimai aktualūs dėl dujų ištirpimo organizme. Atsisakant azoto, to mažėja, bet rekomenduotinas kilimo greitis į viršų yra 12m/min kas dėl slėgio, o saugus iki 18m/min. Dėl kraujotakos sistemos slėgimo - taigi kraujotakos sistema pati išplečia/susiaurina kraujagysles. Čia tikrai bėdos nebus. Bet dėl kitų organų būtų įdomu, kas vyksta. Visgi audiniai šiaip gan minkšti ir atrodytų, kad toks slėgis neturėtų daryti žalos, bet klausimas kaip iš tikrųjų. Beje, G perkrovų neina perskaičiuoti kokia įtaka audinių slėgimui žmogaus viduje?

https://en.wikipedia.org/wiki/Deep_diving