Kodėl uraganų tiesiog nesusprogdiname atominėmis bombomis? Visuomenė siūlė taip pažaboti „Irmą“ ()
Kol teisėsaugos pareigūnai skelbė įspėjimus dėl „Irmos“ – galingiausios Atlanto audros per visą stebėjimų istoriją, Floridos gyventojai į uraganą laidė pykčio strėles. Tai, žinoma, tėra vaizdingas posakis – tikros strėlės niekada negalėtų sustabdyti galingų motinos Gamtos vėjų. Tačiau kas būtų, jei žmonės griebtųsi branduolinio ginklo?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma jūsų iš karto suprastų, kodėl į uraganą negalima paleisti raketos su branduoliniu užtaisu. Tačiau daugybei žmonių tai neatrodo bloga idėja: JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NVAA) sulaukia tiek daug užklausų, kodėl uraganų negalima susprogdinti branduoliniu ginklu, kad iš tikrųjų nusprendė atsakyti į šį klausimą, rašo svetainė iflscience.com.
„Per kiekvieną uraganų sezoną visuomet sulaukiame siūlymų tiesiog panaudoti branduolinį ginklą ir sunaikinti audras“, - rašoma NVAA dažniausiai užduodamų klausimų skyrelyje.
„Be to fakto, kad tai gali netolygiai pakoreguoti audrą, toks požiūris nepaiso problemos, kad pasatai gana greitai išnešiotų po sausumą iškritusias radioaktyvias dulkes ir sukeltų pražūtingas pasekmes aplinkai“.
„Nereikia nė sakyti, kad tai nėra gera idėja“, - rašo NVAA. Iš tikrųjų radioaktyvus uraganas yra kur kas didesnė blogybė negu įprastas. Tai gana akivaizdu, bet NVAA, kurioje dirba daug nuostabių mokslininkų, paaiškina smulkiau.
Tarkime, kad mums nerūpi didžiosios dalies Teksaso ar Floridos apšvitinimas. Taigi, ar branduolinis sprogimas iš tikrųjų galėtų pakeisti audros kryptį?
Vidutinis uraganas turi labai daug energijos. Kaip jau rašėme anksčiau, per sekundę jie išskiria 1,5 trln. džaulių energijos, kas yra niekis, palyginus su 600 trln. džaulių per sekundę, kurie išsiskiria formuojantis lietaus debesiui.
Jei tai truktų 24 valandas, jie išskirtų energiją, atitinkančią 824 914 atominių bombų „Little Boy“ („Mažylis“). NVAA skaičiavimais, uraganai gali atkartoti „karštį, kuris prilygtų 10 megatonų atominei bombai, sprogstančiai kas 20 minučių“.
Administracija teigia, kad branduolinis ginklas paprasčiausiai būtų per silpnas, kad galėtų pakoreguoti uragano judėjimo taką. Uraganai yra didžiuliai žemo slėgio oro centrai, taigi žiūrint teoriškai, padidintas oro slėgis turėtų juos neutralizuoti. NVAA pažymi, kad smūgio banga, kurią sukelia branduolinė galvutė, iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip aukšto slėgio protrūkis, tačiau tai nereiškia, kad to pakaktų, kad uraganas susilpnėtų iki žemesnės kategorijos.
Nepaisant to fakto, kad ši aukšto slėgio banga yra trumpalaikė, nėra jokių būdų, kaip vienas branduolinis ginklas galėtų pajudinti šimtus milijonų tonų oro ir „užmušti“ uraganą.
Tačiau kodėl mes nesusprogdiname branduoliniu ginklu kur kas silpnesnių atogrąžų audrų (vėjo greitis iki 63 km/h), kurios virsta uraganais? Be to fakto, kad tokiu atveju mes apšvitintume didžiules atmosferos ir žemės teritorijas, ir nepaisant to, kad tik 6 proc. audrų virsta uraganais, jos vis dar turi pernelyg daug energijos, kad branduolinis ginklas galėtų padaryti joms kokią nors įtaką. Laimei, šio klausimo baigtis aiški: branduoliniai ginklai prieš uraganus yra bejėgiai.
Galbūt jie atrodo kaip galingi instrumentai – ir tikrai tokie yra, kai naudojami prieš civilizacijas, bet gamtinių stichijų atveju jie tėra petardos. Jei tikrai norite sušvelninti uraganus, tuomet reikėtų susirūpinti klimato pokyčiais.
Nors tai sudėtingi reiškiniai, šiuo metu žinoma, kad šiltesnės vandenyno srovės ir šiltesnės oro masės turi tiesioginę įtaką kritulių kiekiui ir potvyniams uragano metu. Kol dar nepaklausta, atsakysime: ne, pažaboti klimato pokyčių branduoliniu ginklu taip pat neįmanoma. Kita vertus, taikiems tikslams branduolinis ginklas buvo naudojamas - sovietai kadaise tokiu užtaisu užgesino gaisrą.