Metano kišenės, įstrigusios užšalusiame Kanados Abrahamo ežere, yra tikras gamtos stebuklas. Tačiau jo pasekmės gali būti pražūtingos.

Gražu, ar ne? Tačiau šie nežemiški mėlynos spalvos burbulai, aptinkami užšalusiame Kanados Abrahamo ežere, turi tamsiąją pusę. Nors susidaro natūralių procesų metu, šie viliojantys, ledo įkalinti burbulai yra pavojingų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, sankaupos, todėl kelia grėsmę planetai, rašo bbcearth.com.

Istorija, kaip susidaro šie burbulai, tikrai nėra žavinga, ir, kaip ir daugelis siaubo pasakojimų, ji prasideda nuo žuvusių kūnų. Mikrobai, kurie ežero dugne minta irstančiomis organinėmis medžiagomis, išskiria metano dujas, kurios burbulų pavidalu kyla į paviršių.

Kai žiemą vanduo šąla, šie burbulai įstringa lede ir sukuria magišką vaizdą. Tačiau atėjus pavasariui, burbulai susprogsta ir išskiria metaną į atmosferą. Metano dujos yra labai degios, todėl šie burbulai gali sukelti tikrą sprogimą, jei sureaguotų su ugnimi. Tačiau jų tikrasis pavojus yra susijęs su poveikiu Žemės temperatūrai. Nors metanas neužsilieka atmosferoje kaip anglies dioksidas, jo pajėgumai įkalinti karštį yra 34 kartus stipresni, todėl šios dujos mūsų klimatui yra kur kas žalingesnės.

Ši graži, bet opi problema būdinga ne tik Kanadai. Rusijos ir JAV mokslininkai nustatė, kad daug metano išskiria ir pavasarį tirpstančios Sibiro pelkės. Maža to, šylant pasauliniam klimatui, vis daugiau kadaise ledo sukaustytų ežerų taip pat pradės skleisti savo dujas.

Mokslininkai dar nėra radę šios problemos sprendimo. Nepaisant to, pagrindinis metano dujų šaltinis yra žmogaus veikla. Mes visi galime sumažinti jų kiekį, jei valgytume mažiau raudonos mėsos ir pieno produktų – galvijai išskiria milžiniškus kiekius šių dujų. Šiek tiek padeda ir patys ūkininkai: kai kurie iš jų naudoja anaerobinius papildus, kad ūkininkavimo atliekos ir kiti metano šaltiniai virstų švaresnėmis biodujomis.

Komentarai ()