„Tokią svarbią rūšį atrandame vieną kartą gyvenime“: Lietuvos kaimynystėje gyveno unikalus ir dar neregėtas gyvūnas - svėrė net 10 tonų, turėjo raganosio kūną ir vėžlio snapą (Video) ()
„Science“ žurnale skelbiama apie neįprastą butybę, klajojusią Žemėje prieš 200 mln. metų. Rašoma, kad žoliaėdis padaras priminė raganosį su vėžlio snapu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai parodė neseniai Pietų Lenkijoje esančiame Lisowicos kaime atrasta fosilija. Mokslininkai teigia, kad ji priklausė dramblio dydžio ropliui, gyvenusiam Žemėje kartu su dinozaurais Rytinėje Europos dalyje prieš 200 mln. metų.
Anksčiau buvo manoma, kad dinozaurai buvo vieninteliai milžinai, gyvenę triaso periode – tačiau šis atradimas paneigė šią teoriją. Keturkojis gyvūnas pagal radimvietę buvo pavadintas Lisowicia bojani.
„Tokią svarbią rūšį atrandame vieną kartą gyvenime“, – teigė prie tyrimo dirbęs mokslininkas Tomaszas Sulejmas iš Lenkijos mokslo akademijos.
Lenkų ir švedų tyrėjai, dirbę su fosilija teigė, kad Lisowica turėjo raganosio kūną ir vėžlio snapą, kuris buvo skirtas ėsti augalus.
Pirmiausia šis gyvūnas buvo identifikuotas kaip iki šiol nežinoma disynodont rūšis – žolėdžiai ropliai, kurių dydis gali svyruoti nuo mažos žiurkės iki jaučio. Tuo tarpu Lisowicia, sveriantis apie 10 tonų ir buvęs 4,5 m. ilgio, buvo 40 proc. didesnis už kitas kada nors atrastas disynodont rūšis.
„Lisowicos atradimas pakeičia mūsų supratimą apie vėlyviausias disynodont rūšis. Tai taip pat kelia daug klausimų: kodėl šis gyvūnas – ir dinozaurai – užaugdavo tokie dideli?“, – svarsto T.Sulejus.
Žinduolių pusbrolis
Disynodont priklauso tai pačiai evoliuciniai šakai kaip ir žinduoliai – nors yra kilę iš roplių. Ši rūšis sugebėjo išgyventi masinį išnykimą, įvykusį maždaug prieš 250 mln. metų. Tuo metu žuvo apie 90 proc. Žemės gyvūnų. Nepaisant to, manoma, kad disynodont išmirė dar prieš vėlyvąjį triasą (prieš 240-201 mln. metų), kai pasirodė dinozaurai.
Bet Lisowicos kaulų analizė rodo visai ką kitą. Mokslininkai išsiaiškino, kad šis gyvūnas gyveno dar prieš 210-205 mln. metų – maždaug tada, kai dinozaurai ėmė dominuoti Žemėje.
„Vėlyvasis triasas buvo ne tik tas metas, kai Žemėje įsigalėjo dinozaurai, bet ir tas, kai paskutiniai disynodont atstovai pradėjo konkuruoti su dinozaurais. Kaip žinome, dinozaurai laimėjo“, – teigia T.Sulejus.
Šiaurės Karolinos Gamtos mokslų muziejaus disynodont speicalistas Christianas Kammereris šį radinį apibūdino kaip labai intriguojantį ir svarbų.
„Apie didelius disynodont rūšies atstovus permo ir triaso laikotarpiuose buvo žinoma, bet niekada nežinojome apie tokius mastus“,- pridėjo C.Kammereris.
Parengta pagal „Deutche Welle“.
