Tamsiose vandenyno gelmėse okeanologai aptiko naują hidroterminių angų sistemą su joje tarpstančia ekosistema, savo savybėmis nepanašia į jokią lig šiol žinomą ir stebinančia pirmą kartą atrandamų gyvūnų ir organizmų rūšių gausa.

Ekosistema buvo pavadinta Jaich Maa. Tai 3,8 tūkst. metrų gylyje esantis jūros dugno plotas, priklausantis pietiniame Kalifornijos įlankos pakraštyje esančiam Peskadero baseinui. Po atradimo jis buvo tirtas mokslininkų iš įvairiausių JAV ir Meksikos mokslo institucijų, rašoma sciencealert.com.

Hidroterminės angos – išties įdomus fenomenas. Jos primena jūros dugne susiformavusius įtrūkimus arba kraterius, pro kuriuos plūsta požeminių procesų (paprastai – vulkaninės prigimties) skleidžiama šiluma.

Angų sistemos yra gyvybei tarpti palankios mitybinių medžiagų gausios oazės. Čia – begalė įvairių bakterijų, vykdančių chemosintezę, t. y. naudojančių iš angų išmetamo vandenilio sulfido pagrindu susidarančia cheminę energiją. Be bakterijų, čia yra nemažai stambesnių gyvų organizmų.

Vis dėlto naujai atrastą Jaich Maa tenka išskirti iš visų lig šiol aptiktų hidroterminių angų sistemų. Kai kurie joje iškilę kalcito stulpai yra 25 metrų aukščio, o iš jų srūvančių fluidų temperatūra siekia net 287 °C. Didžiausias iš stulpų – Tay Ujaa – atrodo ypač įspūdingai: iš aukštyn srūvančių hidroterminių fluidų viršuje susiformavęs apverstą telkinį primenantis darinys.

„Ypač nustebino Tay Ujaa anga, sudaryta iš hidrotermiškai nusėdusio kalcito, – nurodė Bekah Shepard iš instituto „Schmidt Ocean Institute“. – Toje angoje matyti kunkuliuojantis vanduo, tarsi prasiveržiantis iš apačios į viršų kylančiu kriokliu.“

Hidroterminės srovės temperatūra – maždaug 290 °C, o vanduo, į kurį ji įsilieja tėra 2 °C temperatūros. Dėl temperatūrų nulemtų skirtingų lūžio rodiklių vanduo atrodo mirguliuojantis.

Kaip tik dėl šio efekto ekosistema ir gavo Jaich Maa pavadinimą. Šie žodžiai, išvertus iš netolimame Meksikos regione kadaise gyvenusių tenykščių žmonių kalbos, reiškia „skystas metalas“. Jaich Maa yra palyginti arti sausumos, tačiau sąlygos šioje ekosistemoje anaiptol ne svetingos: tenka susidurti su deguonies stygiumi, vandens slėgiu ir ekstremalia temperatūra.

Tik pastaraisiais metais robotikos technologijos tiek pažengė į priekį, kad buvo galima atlikti išsamius sunkiai prieinamų giliai po vandeniu esančių vietų tyrimus.

Tuo tikslu buvo panaudota nemažai nuotoliniu būdu valdomų įrenginių, leidusių iš arčiau pažvelgti į hidroterminių angų sistemą. Tarp eksploatuotos įrangos – vandenyno tyrimų koncerno „Ocean Exploration Trust“ aparatai „Hercules“ ir „Argus“, okeanografinių tyrimų centro „Monterey Bay Aquarium Research Institute“ (MBARI) platforma „Doc Ricketts“ ir instituto „Schmidt Ocean Institute“ įrenginys „SuBastion“.

„Pasitelkusi povandeninius robotus ir nuotoliniu būdu valdomą įrangą, mokslininkų komanda galėjo interaktyviai tirti gyvūnus, mikrobus, uolienas ir nuosėdas bei imti jų mėginius“, – sakė Davidas Caressas iš MBARI.

Čia tarpstančių vandens organizmų gausoje pavyko aptikti ir niekada anksčiau hidroterminių angų sistemose nepastebėtų gyvybės rūšių, įskaitant tankiai prie kalcito kauburių prisitvirtinusias jūrų plukes, kurių dažnai aptinkama kitose vandenyno dugno vietose. Dar didesnį mokslininkų entuziazmą sukėlė visiškai naujų rūšių atradimas.

„Naujos rūšys, nauji elgesio modeliai, mėlynieji mikrobai! Jaich Maa ekosistemoje vis dar pavyksta atrasti naujų rūšių, todėl mes su didžiuliu susidomėjimu imamės vis naujų ir naujų tyrimų“, – teigė B. Shepard.

„Tokiose angų sistemose tarpsta kuo įvairiausios kolonijos, tačiau keletas gyvūnų, atrodo, yra linkę dominuoti. Tai – vamzdeliniai kirminai, jūros plukės ir ryškiai mėlynos daugiašerės kirmėlės“, – pridūrė B. Shepard.

Mokslininkus ypač nustebino anksčiau nė sykio neužfiksuotas dviejų daugiašerių kirmėlių kontaktas. Jie taip pat užsiminė, kiek daug teks padirbėti, norint suklasifikuoti visas naujai atrastas rūšis, išsiaiškinti gyvūnų elgesio ypatumų reikšmę ir atsakyti į klausimą, kodėl čia besiveisiantys mikrobai yra mėlyni.

Intensyviai rinkdami topologinius duomenis ir stebėdami temperatūrų skirtumus mokslininkai ryžtasi daryti išvadą apie magmos srautus, tekančius po Peskadero baseino vandenų dugnu. Iškelta ne viena tolesnių tyrimų reikalaujanti hipotezė.

„Vandenyno gelmės iki šiol yra viena iš menkiausiai ištirtų Saulės sistemoje egzistuojančių sričių“, – sakė geologas Robertas Zierenbergas iš Kalifornijos Deiviso universiteto.

Komentarai ()