Kodėl katės gali galvoti, kad jūs – išprotėjusi beždžionė: kaip suprasti savo augintinio siunčiamus ženklus? ()
Jei kada nors esate auginę katę, tikriausiai pastebėjote, kad nepaisant to, jog jas maitiname, palaikome švarą jų guoliuose, glostome ir mylime – ne visada sulauksime to paties iš jų. Veterinaras Tonis Buffingtonas iš Ohajo universiteto teigia, kad taip yra dėl to, kad ne visi žmonės išmoksta suprasti savo kates – o tai viską apsunkina ne tik šeimininkams, bet ir augintiniams. Nepaisant to, kad kates mylime ir jomis rūpinamės, reikia nepamiršti, kad jos gyvena nelaisvėje – ir nemoka išreikšti savo norų ar suprasti mūsiškių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot T.Buffingtono, išmokti suprasti savo katę yra labai svarbu. Ne tik dėl to, kad taip ji taps draugiškesnės – bet ir dėl to, kad tai ją nuramins ir net pagerins sveikatą. Veterinaras metų metus bandė išsiaiškinti, kas sukelia kačių idiopatinį cistitą – ir galiausiai rezultatai parodė, kad didelis ligos faktorius yra augintinio stresas, patiriamas namuose – kuris gali būti susijęs ir su kitomis chroniškomis kačių ligomis. T.Buffingtonas mano, kad geriausias vaistas – įsiklausymas ir faktorių, sukeliančių kaitei stresą, šalinimas.
Žmogus – išprotėjusi beždionė
Baldų draskymas kiekvieną kačių šeimininką gali išvesti iš kantrybės. Atrodo, kad ir kiek mokytumėte katę, kad to daryti negalima – po kurio laiko ji vis tiek suleis nagus į minkštą sofos pamušalą. Bet nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodytų, kad katė jus ignoruoja – taip tikrai nėra. T.Buffingtonas teigia, kad katės yra vieniši medžiotojai, kuriems socialinių ženklų nereikia – o ypač jei jais yra siekiama pakeisti jų elgesį.
„Kaip katė gali suprasti, kad rėkiate ant jos dėl to, kad nenenorite, jog ji draskytų baldus? Šiuo atveju jūs jai esate išprotėjęs primatas, kuris puola ją visiški be reikalo“, – teigia veterinaras, pridėdamas, kad katės neturi kognityvinių gebėjimų susieti žmogaus protrūkį su savo elgesiu.
Dėl to ilgainiui žmogus katei gali tapti baimės objektu. Ji vaikščios nusivylusi ir išsigandusi, nes kas kartą kai ji nori atlikti prigimtinius savo veiksmus – galąsti nagus ar užsilipti kur nors aukštai – žmogus šią veiklą nutraukia.
„Katės suserga kai nori, bet negali išreikšti savo natūralaus elgesio“, – sako T.Buffingtonas ir prideda, kad katė ir toliau draskys baldus ar šokinės ant spintelių, kai žmogaus nebus šalia.
Anot veterinaro, treniruoti katę reikia per jos aplinką. Pavyzdžiui, jei katė drasko sofą, ant jos kampo uždėti dvigubą lipnią juostą arba jei ji šokinėja ant virtuvės spintelių – pakloti ant jų folijos. Stovą, skirtą draskymui ar katės namelį galima ištepti valerijonu, taip šie objektai ją labiau domins.
„Kai katė padaro tai, ką jūs norite kad ji ir toliau darytų – apdovanokite ją skanėstu. Jūs turite katei kelti pozityvias asociacijas, o namai šiuo atveju gali kelti negatyvias“, – sako T.Buffingtonas.
Fengšui katėms
Katė yra gyvūnas, reikalaujantis harmonijos – o ji yra itin sudrumsčiama, kai gyvūno maistas yra laikomas prie šaldytuvo, tualetas – vonioje, o mėgstamiausias gultas – šalia durų į lauką. Nors žmogus gali ir negirdėti šaldytuvo ar vonios ventiliatoriaus skleidžiamo garso – katei tai primena riaumojimą. Dėl to maisto indelį ar tualetą reikėtų padėti tokiose vietose, kur katė jaustųsi saugi.
Šiems gyvūnams yra svarbūs ir vizualūs barjerai. Jei katės lauke nemato nieko, kas jas skirtų nuo šunų, kitų kačių, arklių ar dar kokių nors gyvūnų – jos jausis nesaugios.
„Katės nesupranta, kas yra stiklas, bet jos supranta, kas yra aukštis“, – teigia T.Buffingtonas.
Kitaip sakant, reikia suteikti katei galimybę užlipti kur nors aukštai – pavyzdžiui, ant knygų lentynos – iš kur ji galės ramiai ir saugiai stebėti aplinką. Bet žinoma, vaizdai ir garsai nėra vieninteliai dalykai namuose, kurie gali negatyviai paveikti katę. Žmonės yra tos būtybės, kurios nori žymiai daugiau apsikabinimų ar prisilietimų, nei pačios katės.
„Ar jums patiktų, jei jus kas nors nuolat kilotų, bandytų apsikabinti ir glostytų?“, – klausia T.Buffingtonas.
Jo nuomone, geriausia yra leisti katei pačiai nuspręsti, kaip ji nori būti laikoma ar liečiama. Jei ji trina kurią nors savo kūno dalį į jus – reiškia ji duoda jums leidimą toje vietoje ją paglostyti. Tuo tarpu kitas kačių elgesys yra pakankamai keistas. Klasikinis atvejis yra kai katė atsigula ant nugaros ir iškelia pilvą į viršų – jūs pasilenkiate ją paglostyti, o ji ima draskytis ir kandžiotis.
„Tai nėra spąstai – katė jums kanda, nes jaučiasi nesaugi ir pažeidžiama“, – sako T.Buffingtonas.
Katės pilvas yra labiausiai pažeidžiama jos vieta, o jo iškėlimas parodo, kad katė jumis pasitiki – o ne tai, kad galite ją ten paglostyti. Nepaisant to, tai ne vienintelė vieta, kurios geriau neliesti. Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai glostote katę, o ji netikėtai pasitraukia į kitą kambario galą, pasislepia ir žiūri į jus?
„Jei jūsų katė elgiasi keistai, reiškia, kažkas tą elgesį išprovokavo. Galbūt jūs ėmėte glostyti jos uodegos pagrindą, kur yra daugybė nervų ir dėl to ji ėmė jausti kažką panašaus į kutenimą. Supimas irgi nėra įprastas dalykas katėms – jei ji guli jums ant kelių, nereiškia, kad ji nori būti pakelta ir supama“, – sako T.Buffingtonas.
Veterinaras taip pat tvirtina, kad katė niekuomet jūsų neignoruoja. Ji nori susidraugauti taip pat kaip ir jūs, o geriausias būdas tai padaryti yra ją glostyti kai ji to nori, maitinti ir su ja žaisti – o jei jūsų katė nemėgsta žaisti, gali būti kai tai darote neteisingai. Pavyzdžiui, naudojant lazerį, nereikia jo mosikuoti į visas puses, tik judinti natūraliu greičiu ir leisti katei karts nuo karto tą mažą taškelį pagauti. Tas pats galioja ir su kitais žaislais.
Parengta pagal „Wired“.
