Kitokia Norvegijos sistema, kuri tiesiog beprotiškai efektyvi: surenka ir perdirba 97 % plastikinių butelių - kaip tai padaroma ir kokia situacija Lietuvoje?

„ši perdirbimo schema leidžia Norvegijai perdirbti 97 proc. visų plastikinių butelių ir tik mažiau nei 1 proc. plastikinių butelių patenka į aplinką. ..... Tai yra puikus pasiekimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visame pasaulyje 91 proc. pagamintų plastikų nėra perdirbami“ Įdomu ir kiek norvegijoje plastikų perdirbama.., nes kalba eina tik apie bambalius.

ne schema leidzia, o tas plastiko mokestis verslui VERCIA. verslas tiesiog pasiskaiciuoja islaidas ir nusiperka perdirbimo paslaugas ar susimoka perdirbejams ar ten kokiems siuksliu surinkejams, kad atitiktu rodiklius cia gali but ir nauda aplinkai. bet gali but ir buhalterine butaforija maskuojanti koki uzslepta tersima. teko but Norvegijoj - siuksliu ten uzkampiuose pilna. pas mus pampalius bomzai isrenka - nes ju yra. Norvegijoj vietiniu bomzu praktiskai nera - tik imigrantai.

Drasus pareiskimai AAA000, kad norvegija pilna siuksliu. Normaliai cia minimum rusiuojamas popierius, plastikas ir bendros siukles prie kiekvieno gyvenamojo namo. Aisku nuo zmoniu viskas priklauso, kiek rusiuoja, bet daugumu norvegu rusiuoti stengiasi. Svietimas cia stiprus apie aplinkosauga. Bent pas musu, kas menesi (plastika ir popieriu surenka kas menesi) prie beveik kiekvieno namo mininum vienas du apie 100l maisai plastiko. Yra be abejo bendri stiklo/metalo/devetu rubu konteineriai. Kituose regionuose net bioatliekas rusiuoja.

zinau kad rusiuoja, nes igrudom i popierio konteineri ne popieriaus - tai iskviete policija bet as kalbu ne apie norvegu sistema rusiavimo, o apie realia aplinka. ten kur nesimato - primesta kruvos siuksliu ir guli desimtmecius. mes tiesiog dar neiperkam finansiskai tiek daug siuksliu kiek norvegai. bet galiu nudziugint - smarkiai vejames

Jei buteliu plastikas taip gerai perdirbamas ir depozito/perdirbimo sistema gerai veikia, kodel nepadarius pvz kokiu 20 skirtingu standartiniu dydziu pakuociu i kurias turetu tilpti dauguma perkamu prekiu ir praktiskai netureti nereikalingu plastiko atlieku?

Tai pas juos man atrodo ir yra tas perdirbimas kur jie kaip ir plauna tarsi kaip stiklinius nes pvz Coca-Cola būna buteliuose kurie tokie nutrinti kaip su švitriniu ir žymiai kietesni nei pas mus todėl jie ir forma išlaiko plovimo metu. Bet aš manau, kad pas juos viską lemia mentalitetas nes tas 10 centų ten yra niekas ir realiai pagal jų pajamas tas pats kaip pas mus būtų koks 1 centas tai net ir dauguma lietuvių neskubėti jų pridavineti. Plius apsaugos juos tuos pinigus iš automato galima nebūtinai paimti bet ir paaukoti ir dar galima dalyvauti loterijoje. Tai daugeliui suteikia daug daugiau"pasitenkinimo" nei tu kelių centų gavimas

Kažkokios pasakos - kaip jie pamatavo, kad butelis perdirbtas 50 kartų? Radioaktyviu izotopų metodu gal? Čia vieną dieną straipsnis, kad plastiko normaliai du kartus perdirbt neįmanoma, kita dieną jau pasirodo 50 kartų perdirba.

Nu mažas pydero gabalėlis tu esi. Galėjo duot bauda ir būtum apsiraminęs, o dabar juokinga tau. Tai čia normalu? Pas mus ne tik, kad neįperka tiek šiūkšlių, bet ir palieka bet kur. Parūkė, kancarą per langą. Pavalgė, per langą, baisiausi žmonės yra tie, kurie nuveža į gamtą ir išmeta. Tokiems ne tik tūkstantines baudas duot bet ir per ausį. Dabar gi daug kur yra konteiniariai sustatyti, tam kad žmonės rūšiuotų, tai vis tiek va kažkas popierių ne į popieriaus konteinerį išmeta, ir tokių daug asilų.