Sovietų povandeninis laivas „Komsomolec“ tapo radiacijos šaltiniu Arktyje. Laivas jūros dugne guli jau 30 metų.

Liepos pradžioje skelbta, kad Norvegijos jūroje aptikta radioaktyviųjų medžiagų. Koncentracija normą viršijo šimtą tūkstančių kartų. Radiacijos šaltinis – sovietinis atominis povandeninis laivas К-278 „Komsomolec“, 1989-ųjų balandžio 7 dieną nuskendęs į pietus nuo Lokių salos, tarp žemyninės Norvegijos ir Špicbergeno salyno.

Kaip rašo novayagazeta.ru, jau 30 metų „Komsomolec“ pragulėjo Norvegijos jūros dugne ir traukė tik karo istorikų dėmesį, mat gaisro tuo metu geriausiame povandeniniame laive priežastis taip ir nebuvo paviešinta.

„Komsomolec“ vadino „auksine žuvele“ – neįtikėtinai brangus laivas buvo lyginamas su kosmoso industrijos projektais. Titano korpusas suteikė galimybę pasinerti į rekordinį gylį, o tai garantavo, kad povandeninio laivo nesuras radijo krypties ieškikliai.

Šio ambicingo projekto žūtis primena visai neseną „Lošarik“ tragediją: priešgaisrinė sistema nesusidorojo su gaisru, į oro kvėpavimo aparatams tiekimo sistemą papuolė degimo produktų. Neužpuolamas, nesugaunamas, galingas ir visiškai naujas laivas nuskendo – jis tapo jūrininkų kapu. Žuvo 42 ekipažo nariai, išsigelbėjo 27.

Po „Komsomolec“ tragedijos prabėgus dešimčiai metų, tyrimas buvo sustabdytas ir pateikta tokia išvada: „Neįmanoma nustatyti tikrosios povandeninio laivo gaisro ir patvinimo priežasties jo neiškėlus į paviršių“. Apie povandeninio laivo iškėlimą iš pusantro tūkstančio metrų gylio niekuomet nebuvo svarstoma – istorijoje panašių operacijų nėra buvę. Pasak oficialių pranešimų, reaktorius gaisro metu išsijungė automatiškai.

Nuo to laiko „Komsomolec“ reguliariai tyrinėjo rusų specialistai – tam jie pasitelkė batiskafą „Mir“. Visos ataskaitos baigdavosi išvada, kad atominis povandeninis laivas nekelia grėsmės aplinkai. Tiesa, užfiksuotas nedidelis radioaktyviųjų medžiagų, tarp jų – ir cezio-137, nuotėkis.

Štai todėl Norvegijos branduolinio saugumo agentūros pranešimas „Twitter“ apie didelės koncentracijos radioaktyviųjų medžiagų nustatymą netoli „Komsomolec“ tapo ne tik sensacija, bet ir panikos priežastimi.

Bendros Norvegijos ir Rusijos mokslininkų ekspedicijos, kurios metu povandeninis laivas buvo tiriamas pasitelkus giliavandenį nuotoliniu būdu valdomą aparatą, ataskaita parodė, kad radioaktyviųjų medžiagų koncentracija 100 tūkstančių kartų viršija normą.

Norvegijos televizijos kanalas TV2 citavo ekspedicijos vadovės Hildos Heldal žodžius: „Radioaktyviųjų medžiagų lygis čia – 10 bekerelių viename litre“.

Rusijos žiniasklaida netrukus ėmė rašyti apie povandeninio laivo skleidžiamą normas viršijančią radiaciją – suprantama, tai buvo vertimo nesklandumų rezultatas. Norvegai kalba ne apie radiacijos, o radioaktyviųjų dalelių padidėjimą – tai yra didžiulis skirtumas.

„Pradėkime nuo to, kad mes apskritai nekalbame apie radiaciją. Radiacija – tai dalelių srautas, o šiuo atveju susiduriame su tam tikromis vandenyje ištirpusiomis medžiagomis. Už metro nuo mėginių paėmimo vietos jų apskritai gali nebūti. Gilumoje tūkstantį kartų praskiestų 10 berelių – nereikšmingas rodiklis. Tačiau yra ir kitas klausimas – tai yra priežastis susimąstyti apie pasekmes. Tai tarsi skambutis. Dugne guli paskendęs povandeninis laivas, kuriame vyksta koroziniai procesai. Be to, jei pasaulyje yra buvę nemažai atvejų, kai laivai iškeliami iš šimto ar dviejų šimtų metrų gylio, tai iš pusantro tūkstančio metrų gylio povandeninio laivo niekas nebuvo iškėlęs“, – aiškina nevyriausybinės organizacijos „Belona“ direktorius Andrejus Zolotkovas.

A. Zolotkovas – radiacinės taršos specialistas, kurio kompetencija neabejojama, profesionalus branduolinių tyrimų srities mokslininkas, apie radioaktyvius objektus Šiaurės Vakaruose žinantis viską.

Jis rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kokias išvadas, apibendrindami galutinius ekspedicijos rezultatus, paviešins norvegai. Esminis klausimas: kokių medžiagų randama mėginiuose? Jeigu susiduriame su cezio ir stroncio izotopais, vadinasi, dėl normos viršijimo tikrai kaltas reaktoriaus įrenginys.

Toks iššūkis pasauliui bus pats sunkiausias. Pirmiausia jį pajus žvejybos pramonė, sudaranti svarbią Šiaurės šalių, tarp jų – ir Rusijos, ekonomikos dalį. Su švarios Arkties idėja taip pat teks atsisveikinti. Žodžiu, vargu, ar Pasaulinio vandenyno užterštumas radioaktyviais izotopais išliks tik vietinė problema.

Sovietinis povandeninis laivas gali tapti antru Černobyliu, tik lėčiau veikiančiu – žudyti jis ims priklausomai nuo metalo korozijos greičio.

Suprantama, Rusijos pusė jau stengiasi sumažinti žalą reputacijai. Žiniasklaida citavo karinį ekspertą Aleksejų Leonkovą, apkaltinusį norvegus tuo, kad jie neva patys tyrimo metu pažeidė laivo korpuso sandarumą, kuris – verta atkreipti dėmesį – „atlieka sarkofago vaidmenį, visai kaip Černobylyje“.

Šioje vietoje derėtų priminti, kad jokio branduolinio sprogimo povandeniniame laive nebuvo, o tai visų pirma reiškia, jog nėra ir sarkofago, antra, tvirtas „Komsomolec“ korpusas savo sandarumo neteko per gaisrą – iš tiesų laivo įgulai pavyko iškelti laivą į paviršių, tačiau galiausiai jis visgi nuskendo. Trečia, norvegai, žinoma, niekur nesiskverbė ir jokių skylių laivo korpuse negręžė.

Suprantama, gali būti, kad pavojaus signalas kol kas visai nereikalingas. Gali paaiškėti, jog reaktorius yra visiškai sandarus, teoriškai izotopų šaltinis gali būti kitos metalinės povandeninio laivo dalys.

„Korozija gali paveikti kitą laivo įrangą, pasižyminčią vadinamąja sužadintąja radiacija. Dėl to susidaro radioaktyvieji izotopai“, – pasakoja A. Zolotkovas.

Ekspertas rekomenduoja nepanikuoti ir laukti tyrimo išvadų. Tačiau, nepaisant visų detalių, paskelbta informacija vienareikšmiškai byloja apie naują Arkties šalių užduotį – išspręsti „Komsomolec“ problemą.

Sarkofago pusantro tūkstančio metrų gylyje statymas – ganėtinai fantastinis tikslas, iškėlimo operacija – ne mažiau sudėtinga, be to, ir rizikinga idėja. Tačiau galima spėti, kad gelbėti pasaulį nuo paskendusio sovietinio povandeninio laivo ir tam kurti unikalius projektus bei skirti finansavimą imsis ne Rusija, o Skandinavija, apibendrina novayagazeta.ru.

Komentarai (4)