Mikroplastikai vandenyje - kokia situacija Lietuvoje ir kiek tai pavojinga? ()
Naujausias mokslinis tyrimas, kurio rezultatai publikuoti tarptautiniame mokslo žurnale „Water Research“, parodė, kad įrenginiai gali netinkamai valyti nuotekų vandenį. Jame gali likti mikroplastikų, kurie valant vandenį gali virsti žmogui dar pavojingesniais nanoplastikais. Tiesa, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Paulius Pavelas Danilovas tikina, kad iš tiesų toks plastiko dalelių pavojus yra labai mažai tikėtinas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Plastiko kelionė
„Žinoma, plastiko mikrodalelės geriamajame vandenyje nėra nei sveika, nei naudinga ir gali kelti pavojų sveikatai. Pavojingumas priklauso nuo šių dalelių kiekio vandenyje, jų sudėties, dalelių dydžio bei formos. Pakankamai didelės mikroplastiko dalelės negali būti absorbuotos organizme ir pasišalina iš žarnyno su išmatomis. Tačiau reiktų paminėti, kad plastiko nanodalelių dėl itin mažo jų dydžio absorbcijos tikimybė yra didesnė“, – LRT.lt teigė jis.
Pasak mokslininko, jei plastiko sudėtyje yra kenksmingų junginių (nesureagavusių monomerų, plastikui yrant susidariusių mažamolekulių junginių, plastiklių ir kitų priedų, bei plastiko paviršiuje iš užterštos aplinkos adsorbuotų junginių), tuomet ne pati plastiko dalelė, tačiau iš jos migruojantys žarnyne atsipalaidavę junginiai galėtų kelti pavojų.
„Be to, plastiko dalelių paviršiuje gali kolonizuotis įvairūs mikroorganizmai, kurie galėtų sukelti ligas. Tačiau toks plastiko dalelių pavojus iš tiesų labai mažai tikėtinas. Plastiko dalelių koncentracija geriamajame vandenyje, jei ir yra, tai dažniausiai nereikšmingo lygio, todėl jaudintis šiuo metu dėl to nevertėtų“, – pridūrė jis.
KTU docento teigimu, jei mikroplastiko dalelių ir būtų aptinkama gėlame vandenyje, didžioji jų dalis filtracijos bei kitų technologinių procesų metu vandens ruošimo vietose būtų pašalintos: „Žinoma, yra tikimybė, kad plastiko mikrodalelių gali atsirasti vandenyje, kai jis tiekiamas plastikiniais vamzdžiais.“
Anot tyrėjo, fasuotame vandenyje mikroplastiko galėtų atsirasti ir iš plastikinio buteliuko ar kamštelio. „Nors tokie svarstymai gali skambėti bauginančiai, tačiau iš tiesų mikroplastiko geriamajame vandenyje yra tiek nedaug, kad tai nekelia pavojaus žmogaus organizmui. Lietuvoje geriamojo vandens kokybė (ne tik mikroplastiko atžvilgiu) daugelyje vietų yra pakankamai gera“, – LRT.lt aiškino jis.
Tyrimo rezultatai kelia nerimą
Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė, kad išvalytame nuotekų vandenyje gali likti plastiko likučių, kurie vėliau patenka į aplinką, o tai gali kelti realią grėsmę tiek vandenyje gyvenantiems gyvūnams, tiek žmonėms.
Visgi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkė Marina Valentukavičienė atkreipia dėmesį, kad būtina atskirti jau panaudoto vandens (nuotekų) filtravimą ir geriamojo vandens ruošimą.
Pasak specialistės, geriamajame vandenyje jokių plastiko likučių nėra, tačiau nuotekų vandenyje jų gali likti.
Surėjaus universitete atlikto tyrimo autoriai tikina, kad į aplinką po valymo išleidžiamas per daug mikroplastiku ir nanoplastiku užteršto vandens. Tyrimo autoriai pateikia skaičius – kasmet 13 mln. tonų plastiko atsiduria upėse ir vandenynuose. Jie akcentuoja, kad vis dar sunku aptikti mažas plastiko daleles.
„Pagrindinis iššūkis norint aptikti tokius plastikus yra gana pasenę analizės metodai, neleidžiantys geriau suprasti, ar yra nano ir mikroplastiko vandenyje“, – rašo tyrimo autoriai ir priduria, kad tokios mikroskopinės plastiko taršos atsiradimas vandens ir nuotekų valymo įrenginiuose kelia pavojų.
Nuotekų valymas
„Nuotekų valymas yra atskira tema. Viskas priklauso nuo valymo technologinės įrangos ir, žinoma, nuo nuotekų užterštumo plastiko dalelėmis. Tačiau tinkamai funkcionuojanti technologinė valymo įranga turėtų būti pajėgi pašalinti didžiąją dalį plastiko mikrodalelių. Nuotekų valymas susideda iš daugybės etapų, kurių metu iš nuotekų šalinamos vandenyje esančios dalelės, o su jomis ir mikroplastikas“, – teigė P. Danilovas.
Tiesa, pasak specialisto, jei į upes išleidžiamame vandenyje būtų didelis kiekis plastiko mikrodalelių, tai keltų pavojų ekosistemai, žmogui – tai pat. „Šios dalelės galėtų patekti į žuvų organizmus ir su jomis ir į mūsų virtuvę“, – sakė jis.
KTU mokslininko teigimu, reiktų aktyviau kovoti su šiukšlėmis ir neleisti plastikiniams gaminiams patekti į aplinką: „Šiuo metu daugiausia kalbama apie tai, kad plastikinius gaminius reikia keisti natūraliomis medžiagomis tam, kad į aplinką patekusios šiukšlės greičiau suirtų. Bet taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti kovai su neatsakingu gamtos šiukšlinimu ir edukacijai, siekiant ugdyti sąmoningą ir atsakingą tiek jaunąją kartą, tiek ir suaugusiuosius.“
Paklaustas, ar geriamajame vandenyje galima rasti plastiko, mokslininkas sakė, kad tokių tyrimų nėra atlikta, nes realaus pavojaus ar indikacijų tokiam pavojui iškilti Lietuvoje iki šiol nebuvo.
