Ką sako žirafa? Šių gyvūnų skleidžiami garsai nustebino mokslininkus ()
Turime specifinius žodžius, kuriuos vartojame apibūdinant kiekvieno gyvūno skleidžiamam garsui. Tačiau „kaip sako“ žirafos? Geriausiu atveju žmonės yra girdėję jų prunkštimą per nosies šnerves.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesą sakant, zoologijai spėlioja, kad ilgi žirafų kaklai sukuria sunkumus oro tėkmei patekti iš plaučių į gerklę, kad būtų suvirpintos balso stygos.
Mokslininkai turi įrodymų
Tačiau mokslininkai iš Austrijos universiteto dabar jau turi įrodymų, kad žirafos iš tiesų skleidžia garsus – tiesiog mes į tai niekada nebuvome atkreipę dėmesio.
Angelos Stoger vadovaujama mokslininkų komanda tikėjo, kad žirafos skleidžia garsus, todėl net 8 metus trijuose zoologijos soduose įrašinėjo žirafų skleidžiamus garsus – ir taip sukaupė trūkstančius valandų trukmės garso įrašus.
Mokslininkai sutinka, kad užduotis nebuvo iš lengvųjų, tačiau vargas atsipirko – jie sužinojo, kad žirafos skleidžia žemą ir netgi šiurpoką ūžiantį garsą, panašų į tantrinį giedojimą.
Mokslininkai pastebėjo harmoningo ūžimo tendencijas: šio garso dažnis siekia 92 Hz, tačiau tik nakties metu.
Nors toks garsas nėra pakankamai žemas, kad galėtume jį laikyti infragarsu – arba garsu, žemesniu už tokį, kokį gali užfiksuoti žmogaus klausa – šie atradimai vis vien nustebino zoologijos sodo ir net pačių žirafų prižiūrėtojus.
Nustebino ūžerio stiprumas
Ūžesio stiprumas pranoko lūkesčius, kurie buvo paremti žirafų kaklų ilgiu – o šie nauji duomenys gali pakeisti mūsų suvokimą apie žirafų fiziologiją.
Skirtinga ūžimo trukmė bei natų kombinacija gali reikšti turtingą komunikacijos formą.
Anot Meredith Bashaw iš Franklino ir Marshallo koledžo, žirafos turi sudėtinga socialinę struktūrą, o tokia struktūra įprastai reikalauja tam tikros formos komunikacijos.
Ūžimas gali būti komunikacija, kuri specialiai naudojama tamsai užgožus vizualinę informaciją – mat tokiu būdu žirafos nemato viena kitos.
Tyrimo autoriai pastebėjo, kad kiekviename zoologijos sode bent viena žirafa buvo atskirta nuo kitų.
Norint atskleisti tikrąsias žirafų vokalizacijos priežastis, būtina tyrinėti žirafų elgesį joms ūžiant, o tam prireiks intensyvių naktinio matymo instrumentų.
Visai įmanoma, kad jos tokiu būdu save užmigdo, turint omenyje meditacinį ir ritmišką jų skleidžiamą garsą.
Arba gali būti, kad žirafos turi išvystytą naktinių simfonijų kultūrą.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad mes dar labai nedaug žinome apie žirafų elgesį ir bendruomenę, o dėmesio sutelkimas į jų vokalizaciją mums gali suteikti daugiau įžvalgų.
„Mistinio“ ūžimo galite paklausyti aukščiau esančiame vaizdo klipe.
