Lietuvos siūlomas klimato veiksmų planas baigsis tiesiog miškų sunaikinimu? Ką apie tai sako pasipiktinę ekspertai

Labai teisinga idėja. Jei medienos nebereiks, iš jos galima pagaminti medžio anglis ir pakasti ar mašyt su dirvožiamiais. O jei tam dar išvedus ar genetiškai modifikavus labiau tinkamas rūšis. Bet tai netinka jokiem co2 bijotojams, nes išprendus problemą nebebus ko bijot, o tiksilau nebeliks pragyvenimo šaltinio. Čia kaip su sartupais, kurių pagrindinis tikslas amžinai startupinti. Taip ir čia sprendimas ir realūs darbai yra negatyvu. Čia iškarto sengirės ir kitokie šventieji. O jei sodint medžius ten kur jų nėra. Iš miestų reguliariai pašalinti peraugusius ir problemas keliančius puvėkus arba kol dar nespėjo supūti ir pakeist naujiais.

nuo medzio rusies labai priklauso. berzai, alksniai, zilviciai, drebules - kaupia geriausiai jauni medziai. na gal drebules ir vidutiniam laikotarpy labiau. bet kokie klevai, azuolai, pusys - tai geriausiai kaupia brandziam amziuje. o pvz liepa - vos ne istisai kaupia - kol isvirsta peraugus medis apsirijelis-mutantas cia nera vienareiksmisko vertinimo. jokia supaprastinta metodika cia netinka. brandus miskai siaip tikrai geris. net vietine temperatura balansuoja iki poros laipsniu.

Beržas šiuo metu miškuose geriausia. Greitai auga, gera medienos kaina, pasisėja pats, tereikia kirtavietėje palikt keletą sėklinių medžių.

O tu straipsnį skaitei?

Kaip suprasti "auga geriausiai"? = greičiausiai sulaukia tinkamos kirsti brandos? jėga požiūris į gamtą... Dar ir visus gyvūnus suvarykite į narvelius, bėgioja čia kažkokie nenaudėliai laisvai, šika kur papuola, jokios tvarkos toje gamtoje nėra.

Negana to, kad vardan bapkių už medieną seka visiškas pasakas apie co2 (būtent brandesnis miškas sulaiko daugiau co2, o ne "ūkinis" medienos fabrikiukas), straipsnyje dar ignoruojama kita labai aktuali problema - bioįvairovės mažėjimas. Ta iš sovietų laikų atėjusi "ūkiško miško tvarkymo" ideologija su natūraliu mišku turi tiek pat bendro, kiek rapsais užsodintas laukas su natūrtalia pieva... Ir su tokiu palyginimu aš tikrai nehiperbolizuoju: Tai yra visiškai tas pats: miškas užsodinamas tvarkingomis eilėmis, dažniausiai vienos rūšies medžiais, kovojoma su "kenkėjais"* , o sulaukus brandos nuimamas derlius - mediena. Palyginus brandaus miško rūšių įvairovę su tokiais pramoniniais jaunuolynais, santykį gausime panašų, kaip ir palyginę rapsų laukų bioįvairovė su natūraliom pievom. Va kokį puikų "gamtos saugojimą" propaguoja kai kurie žmonės. Skirtumas tik tas, kad ūkininkai bent jau neturi tiek cinizmo, kad įtikinėtų, jog jų rapsų laukas yra "tikroji pieva", ir, kad visų kitų augalų išskyrus rapsus sunaikinimas yra "gerai gamtai". Būtent brandūs miškai pasižymi didžiausia bioįvairove. Gyvūnai, augalai, kerpės ir kiti organizmai yra prisitaikę prie įvairių medžio gyvenimo stadijų, tame tarpe net ir jau prie negyvų, sudžiūvusių medžių ir jų virtuolių (milijonus metų iki žmogaus niekas virtuolių iš miškų neišvežiodavo). Taip pat ir miškininkų vadinami "ligoti" medžiai yra reikalingi. Nes tas žodis "ligotas" reiškia iš tiesų "netinkamas medienai", o gamtoje tas medis yra buveinė daugybei įvairių rūšių, kurios nepajėgia įsikurti ant kitų medžių. Miško ekosistema susiformavo milijonus metų iki žmogaus. Niekas milijonus metų iki žmogaus nedarė nei jokių plynų kirtimų, nei sanitarinių kirtimų, Ko mažiausiai miškui reikia, tai "žmonių tvarkytojų", geriausia ką žmogus gali padaryti, tai palikti mišką ramybėje. Deja, žvelgiant į Lietuvą, "ramybėje paliktų" miškų yra tik menkutė dalelytė - mažiau nei 1% visų Lietuvos miškų. Tai rezervatai, iš kurių garsiausias ir daugiausiai natūralaus miško bruožų išlaikęs yra Punios šilo rezervatas. Būtent į tą 1% reikia eiti norint pamatyti kaip atrodo natūralus miškas, o ne įsivaizduoti, jog "miškas" yra šviesus pušinėlis sudarytas iš vienodo amžiaus ir eilėmis susodintais medžiais... Ir būtent tam 1% gyvena daugiausiai su mišku susijusių raudonos knygos rūšių ir dar tūkstančiai rūšių, kurios (dar) neįrašytos į raudoną knygą, bet nesutinkamos jaunuolynuose. Aišku, gamtininkai norėtų to procento didesnio, be abejo, 100% nepasieksim, nes reikia juk valstybei ir baldų pramonės. Bet problema dabar yra ta, kad šiuo metu svarstoma ne kokiom dalim paskirstyti miškus į ūkinius/neūkinius, kad būtų laimingi ir gamtininkai ir IKEA. Problema ta, kad kai kurie veikėjai nori apskritai sunaikinti net ir tą likusį menką 1%... --- * Kenkėjais miškininkai vadina tas organizmų rūšis, dėl kurių jie uždirba mažiau bapkių. Bet, vardan propagandos, vadina ne "bapkių kenkėjais", kaip ir turėtų teisingai skambėti pavadinimas, bet "miško kenkėjais". Ir toliau iš to seka net pretekstai "apsaugoti mišką" (vartoja žodį "mišką", nors kalbą ne apie mišką, o apie savo bapkes, gautas už pramonei tinkamą medieną) Čia reikia suprasti, kad tos vargšės rūšys, milijonus metų buvusios bendra visos miško ekosistemos dalimi staiga tapo jau "miško kenkėjais", tarytum būtų ne miško ekosistemos dalis, bet atskridę iš kosmoso svetimkūniai.

Na, proto bokštai, kas balsavo už žaliuosius?

Nieko čia bendro su gamta, ar javų laukai irgi gamta. Niekam tie peraugę puvėkai nereikalingi,net baldinių plokščių iš tokiu negamina. Pasodini, nupjauni, elementarus ūkininkavimas. Prirašo isterikai nesąmonių. Jei medžiai auga lygiom eilėm, neturėtu būti jokių apribojimų juos pjaut betkada, kai tik jų savininkas nusprendžia.

Deja, tokių "ūkiškų" budulių nemalonei, ekologija yra kiek sudėtingesnis dalykas ir neišeis Žemėje palikti tik tas rūšis, kurios duoda tiesioginę naudą žmogui. Gamtoje yra per daug tarpusavio sąsajų, nemanau, kad reikia daug proto suvokti, kad žmonėms "nereikalingomis" rūšimis minta mums "reikalingos" rūšys. Tačiau, dažniausiai ta grandinė būna kur kas ilgesnė, pavyzdžiui tarp žmonėms "nereikalingų" iki žmonėms "reikalingų" rūšių tarpe stovi koks 100 "nereikalingų" rūšių - per ilga grandinė, jog atsektumėm visą seką ir suprastumėm ryšį. Tačiau, deja, padarinius pastebime, kai išnaikiname tą "pirmają nereikalingą" rūšį ir paskui jos pradeda nykti visas likęs 100 įskaitant ir mums "reikalingas" rūšis... Ir dar, niekada neišmatuosime kokius praradimus mokslui atneš tų rūšių išnaikinimas. Gal pavyzdžiui koks puvėkuose gyvenantis mini pseudoskorpionas turi unikalią anatomiją ar sintetina medžiagas, kurios gali būti panaudojamos gydymui nuo vėžio. Išnaikinti lengva, o atgal atkurti jau neįmanoma. Ar tas faktas, kad kažką padarysime negrįžtamai ir neatitaisomai nevertas to, kad gal atseikėkim bent jau keliolika procentų rezervatams, kad bent jau turėtumėme planą "B" (kurio, pasak tų "isterikų mokslininkų" tikrai prireiks)? Galiausiai, jei esi tikrai ant tiek bukas ir neįsisąmonini apie ką parašiau viršuje, tai įsisąmonink bent jau, kad esame demokratinėje visuomenėje, pagal konstitucija Lietuvos gamta priklauso visiems piliečiams, tame tarpe ir tiems "isterikams mokslininkams".

cia blogiausia - kad pataikaujama daugumos nuomonei. tipo demokratija daba. as tai demokratija siulyciau naikint cia manau susimovei monochamus demokratijoje gamta priklauso ne visiems, o tik daugGgumai o tie kur nori kaip "ne daugumai" - tiesiog kartu naudojasi tuo, ka nori "kaip dauguma". gamta priklauso "visiems", bet ne gamtos ivairove! cia zodziu zaismas - tokie "priklausymai". jei dalint resursa normaliai - lygiateisiskai, tai manau pilnai pakaktu rezervatu vien nuo tos visuomenes dalies - kuriems tiesiog rupi ivairove. as tai manau turetu but palikta ne maziau 50%, ar bent arti to. ypac visokios kritines vietos. ----- del vezio tai manau irgi prasovei sekmingai adaptuojami gali but nebent kokiu nors dideliu (pageidautina didesniu uz zmogu) gyvunu priesveziniai mechanizmai. nes cia mechanizmas turi veikt ant sudetingos gyvybes formos. smulkus organizmai yra paprastesni. per paprasti tiesiog. laikrodzio detalem kompo nesutaisysi, nors ten ir mikrodetaliu lygyje laikrodis butu surinktas. sudetingumo principas per daug paprastas. raip kad sitas "neismatuojamu mokslo praradimu" makaronas manau nelimpa o rusys kur vertingos moksui priesveziniu aspektu - kokie nors mamutai ar juru karves su emu - kur tikrai galejo but vertingi - jau pirmykstes pries'amines bezdziones nudobe

Na reiktų atskirti ūkinkavimo miškus ir rezervatus. Tada miškų ūkininkavimo reikalavimus. Pasakojo pažįstamas, užsiimantis miško paslaugomis ir tokias teikiantys girininkijoms pagal užsakymą. Vat draustinyje, kur saugomi vienos rūšies vabzdžiai, kurie minta pūvančia mediena, užsakė išvalyti mišką nuo virtuolių. Tik dėl to, kad buvo labai atsakingas ir pats pasidomėjo apie juos daugiau, ir dėl to, kad pradėjo kelti didelį šumą Ministerijos lygiu, pavyko miško valymą atšaukti, nors dėl to jis neteko ir pajamų. Taip kad nereikia aiškinti, kad privatus verslas blogas, o institucijos ar girininkijos geros. Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo, ypač tų, kurie ir atsakingi už tų ekosistemų apsaugojimą. Galima ir tvariai miškininkauti nedarant žalos aplinkai. Būtų galima užsodinti kokius 300-500 tūkst. hektarų mažai derlingos žemės miškais, ir greitos rotacijos augalais, kaip žilvičiai ar beržai, taip ne tik nesumažinant Lietuvos miškų masės, bet ją stipriai padidinant.

"Miškų masė" nėra ekologų siekiamybė ir visuotinis gėris miškas miškui nelygu. Ir šiuo metu žiūrint į statistiką galime pamatyti, kad miškų skaičius Lietuvoje ne mažėja, bet didėja - šį argumentą labai mėgsta pateikinėti miškininkai, kaip savo kirtimų pateisinimą. Bet kai pradedi gilintis kas ten per "miškai", tai ir pamatai visokius jaunuolynus, kurie bioįvairovės požiūriu yra menkaverčiai - negyvena ten jokios nykstančios rūšys. Tačiau, tokie menkaverčiai pramoniniai miškai auga senų miškų ar brandžių pievų sąskaitą. Tad rezultate gaunasi, kad tas neva tai "miškų padidėjimas" iš tiesų rodo tik blogėjančią situaciją. Žodžiu čia tas pats, kas iškirtų džiunglių atsodinimą alyvpalmėm vadinti "miško atkūrimu". Taip pat ir "nederlingos žemės" nėra blogis - tai yra taip pat biotopas kuriame gyvena unikalios rūšys. Priklauomai nuo žemės, jei tai sausos pievos ar dykynės, tai lygiai taip gali būti pat saugomas, kaip ir brandūs miškai - tokios buveinės baigia išnykti būtent dėl apaugimo visokiais krūmais.

Bioįvairovė galėtų būti įtraukta į atsodinimo reikalavimus. Kada ir ką galima kirsti - jau yra, gal reikia atnaujinti ir tobulinti. Miškininkyste labai nesidomėjau, negaliu reikšmingai komentuoti. Esmė ta, miško ūkinė paskirtis ir išsaugojimas bioįvairovės gali būti vykdomas tvariai, jei tik yra noro. P.S. biokurui medžiai nekertami. P.S.S. šiaip iš idėjos pritariu, kad reikia statybose keisti betoną į medį kuo daugiau, nes betonui pagaminti reikia daug CO2, medžiui ne. Taip pat karkasiniai namai sandarumą didelį gali pasiekti lengviau, o tai vėl mažina šilumos poreikį ir CO2. P.S.S.S. matėte, atsinaujinančią net trys investuotojai prisiimdami visus visus kaštus, pasiūlė vystyti rinkos kaina, be jokios paramos.

biokurui kertami ir dar kaip. seniau pamiskes nerupejo niekam. ir grioviai visokie. dabar masiskai varo is visur, kur tik privaziuot su technika imanoma. o ten pagrindine bioivairove ir buna. ant misku ar vandens ribos. grynam miske mazai tos ivairoves - nes ten monokulturinis statybinis miskas is esmes. koks nors pusynas pvz. kai sutarciu su katilinems nebesugeba vykdyt - varo ir statybine mediena biokuran viska kas auga baigia suvaryt