Neįtikėtini, mirtinai pavojingi vorai: jie gali vaikščioti ant nejudančio vandens ir panerti medžiodami grobį, kuris yra net kelis kartus didesnis už patį vorą ()
Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis Jérémy Schalkwijk per pasimatymą draugei norėjo parodyti savo auksinę žuvytę vardu Kleo. Kleo gyveno tvenkinyje šalia vyro namo, tačiau atėjusi porelė vandenyje žuvytės nerado: ją tarp savo ilčių jau laikė voras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
J. Schalkwijk iškart suprato, kad mato kai ką neįtikėtino ir puolė fotografuoti paskutinius Kleo momentus, rašo livescience.com. Deja, auksinė žuvelė tapo aštuonių kojų žudiko voro guolininko grobiu. Šie vorai gali vaikščioti ant nejudančio vandens ar panerti po vandeniu besislėpdami nuo plėšrūnų, ar norėdami sumedžioti grobį, kuris yra net kelis kartus didesnis už patį vorą.
Ar dažnai vorai medžioja žuvis? Remiantis 2014 metais atliktu žurnalo „PLOS ONE“ tyrimu, vorai aštuoniose iš 109 arachidų šeimų gali sugauti ir valgyti mažas žuvis, ir tai daro visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Taip, tai reiškia, kad tokių žuvis ėdančių vorų galime sutikti ir Europoje.
Užuot statę tinklus grobiui sugauti, šie arachnidai medžioja savo maistą medžioja patys: tiek sausumoje, tiek vandenyje. Dalis šių vorų yra žinomi kaip „vorai žvejai“, prieplaukos vorai“ ar net „plaustiniai vorai“.
Šie vorai žvejoja ant vandens pastatę savo priekines kojas, o galinės jų kojos ilsisi ant augalų ar žemės. Guolininkams vanduo veikia kaip tinklas – jie geba pajusti nedidelius bangavimus, kurie susidaro, pavyzdžiui, kai nelaimingas vabzdys įkrenta į vandenį ir nesugeba vėl skristi.
Kai kažkas skanaus patenka į voro teritoriją (ar tai įkritęs vabzdys, ar žuvytė), voras į vandenį įkiša priekines kojas ir prisitraukia auką, kuri keliauja jam į nasrus. Voras įkanda savo aukai, taip suleisdamas mirtinus, neurotoksiškus nuodus. Kai grobis nudvėsta, voras saugią savo patiekalą nusineša į sausumą.
Interviu su „The Sun“ J. Schalkwijk apskaičiavo, kad Kleo turėjo būti dvigubai didesnė nei jos užpuolikas. Nors tai gali atrodyti kaip neįtikėtinai sudėtingas grobis, žvejojantiems vorams jis iš tikrųjų nesiekia vidutinio pakeliamo svorio. 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo tirti 89 atvejai, kai vorai medžiojo žuvis. Paaiškėjo, kad dauguma žuvų buvo net 2,2 kartus ilgesnės nei vorai, o kai kurie vorai sugebėjo sugauti net 5 kartus didesnes žuvis nei jie patys.
Tai tikrai beprotiška, bet yra kur kas baisesnių vorų – Pietų Amerikos Galijoto „paukščiaėdžiai“ vorai gali užaugti iki 0,3 metro ilgio. O ką valgo Galijoto vorai? Tai galite išsiaiškinti ir patys.