NASA paskelbė neįprastą naujieną - pasaulis dabar yra žalesnis nei buvo prieš 20 metų (2)
Pasaulis yra žalesnis nei prieš 20 metų – tiesiogine šio žodžio prasme, o NASA palydovai nustatė, kad prie to labiausiai prisidėjo Kinija ir Indija.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas tyrimas parodė, kad šios dvi sparčiai ekonomiškai kylančios ir daugiausiai gyventojų turinčios šalys pirmauja plečiant žaliuosius plotus. Šis rezultatas buvo pasiektas dėl ambicingų medžių sodinimo programų Kinijoje bei dėl intensyvios žemdirbystės abiejose šalyse.
Vis labiau žaliuojančios planetos reiškinys pirmą kartą buvo nustatytas dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje – ir tai padarė Ranga Myneni iš Bostono universiteto bei jo kolegos. Tiesa, jie nežinojo, kad šio reiškinio tiesioginė priežastis yra žmonės. Šios naujos įžvalgos realybe tapo dėl per 20 metų sukauptos informacijos, kurią surinko du NASA palydovai. Tai yra vadinama Vidutinės raiškos spektroradiometrija (angl. Moderate Resolution Imaging Spectroradiometer, MODIS), o šios technologijos surinkti duomenys suteikia tikslią informaciją, kuri padeda mokslininkams aiškinantis, kas vyksta su Žemės augmenija.
Apibendrinant, per pastaruosius 20 metų medžių ir augalų užimamas plotas padidėjo tiek, kiek užima visas Amazonės atogražų miškas. Kiekvienais metais žaliųjų plotų padidėja daugiau nei 3 milijonais kvadratinių kilometrų, o per pastaruosius du dešimtmečius – net penkiais procentais.
Tyrimo autorius iš Bostono universiteto Žemės ir aplinkosaugos departamento Chi Chenas sako, kad Kinija ir Indija prie žalių plotų didėjimo prisidėjo trečdaliu, o jose yra 9 procentai visos Žemės augmenijos. Šis faktas stebina – nesp aprastai įsivaizduojama, kad tankiai apgyvendintose šalyse dėl didelio žemių išnaudojimo žaluma degraduoja.
MODIS palydovo privalumas yra tas, kad jis informaciją renka pakankamai intensyviai: palydovas užfiksuodavo kiekvieną Žemės kampelį po 4 kartus per dieną, ir taip kasdien per pastaruosius 20 metų.
Tyrimo bendraautorius ir NASA Ames tyrimo centro mokslininkas Rama Nemanis sako, kad ilgalaikiu laikotarpiu gauta informacija leidžia jiems labiau įsigilinti į tyrimą. Anot jo, kai pirmą kartą mokslininkai pamatė, kad žalieji Žemės plotai plečiasi, jie pamanė, jog tai vyksta dėl šylančio ir drėgnesnio klimato bei derlingesnės aplinkos, dėl didėjančio CO2 kiekio atmosferoje – dėl ko, pavyzdžiui, šiaurėje ėmė gausiau augti miškai. Tačiau dabar turint MODIS duomenis, kurie leido pažvelgti atidžiau, paaiškėjo, kad prie to taip pat prisideda ir žmonės.
Kinijos žalių plotų didėjimą lėmė miškų saugojimo ir plėtros (42 proc.). Šios programos buvo sukurtos tam, kad sumažintų dirvožemio eroziją, oro užterštumą ir klimato kaitą. Intensyvus maistinių pasėlių kultivavimas prie žaliuojančių plotų gausėjimo Kinijoje prisidėjo 32 procentais, o Indijoje – net 82 procentais.
Žemės plotai, kuriuos užima auginami pasėliai, Kinijoje ir Indijoje yra maždaug vienodi – po 5 milijonus kvadratinių kilometrų, o per pastaruosius du dešimtmečius šis skaičius beveik nepakito. Tiesa, šie regionai padidino agumenijos užimamus plotus bei užauginamo maisto produkcijos kiekį. Tai buvo pasiekta pasielkus daugybę pasėlių auginimo praktikų, kur laukuose pasėliai yra sodinami kelis kartus per metus – kad ir derlių galima būtų imti keliskart per metus. Užauginamų grūdų, daržovių, vaisių ir kt. kiekis nuo 2000 metų padidėjo 35-40 procentų.
Žalių plotų plėtimosi tendencijos ateityje priklausys nuo daugybės veiksnių – tiek žmogiškųjų, tiek pasaulinio masto. Pavyzdžiui, Indijoje daugiau pasėlių užauginama dėl žemių drėkinimo gruntiniu vandeniu. Jei gruntinis vanduo išseks, ši tendencija pasikeis.
R.Nemani sako, kad dabar žinant, jog žmonės taip pat prisideda prie didejančių žalių plotų Žemėje, tai galima įtraukti į mokslininkų klimato modelius. Tai leis tyrėjams geriau prognozuoti skirtingų Žemės sistemų elgesį, o savo ruožtu tai padės šalims priimti geresnius sprendimus dėl to, kada ir kokių veiksmų reikėtų imtis.
Tiesa, mokslininkai pažymi, kad žalių plotų didėjimas Kinijoje ir Indijoje neatsveria žalos augmenijai, daromos tropiniuose regionuose – tokiuose kaip Brazilija ar Indonezija. Tad ekosistemų tvarumo ir bioįvairovės pasekmės išlieka.
Apibendrinant, R. Nemani regi teigiamą naujų atradimų žinutę. Jis sako, kad kai žmonės suvokia problemą, jie dažniausiai ją sprendžia. Jis tęsia, kad praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose situacija dėl augmenijos nebuvo gera; dešimtajame dešimtmetyje žmonės suvokė tai, o šiandien jau matome teigiamus pokyčius. Anot jo, žmonės geba ištaisyti savo sukeltus padarinius – ir tai matyti iš palydovų teikiamos informacijos.
Tyrimas buvo skelbiamas 2019 metų vasario 11 dienos žurnalo „Nature Sustainability“ numeryje.
Parengta pagal NASA.gov
