Vienas didžiausių kada nors gyvenusių vėžlių atsirado maždaug prieš 13 mln. metų ir slampinėjo po šiaurinės Pietų Amerikos ežerus ir upes, kol išnyko maždaug prieš 7 mln. metų. Šis automobilio dydžio gėlavandenis padaras buvo apsigimęs kovotojas.

Mokslininkai pranešė radę naujų šio vėžlio, pavadinto Stupendemys geographicus, fosilijų Kolumbijos Tatakoa dykumoje ir Venesuelos Urumako regione. Naujosios iškasenos pirmą kartą leido susidaryti išsamų vaizdą apie šį roplį, kurio ilgis siekė 4 metrus, o svoris – 1,25 tonos.

Skirtingai nuo patelių, Stupendemys geographicus patinai turėjo tvirtus ragus abiejuose kiauto šonuose, netoli kaklo. Fosilijose aptikti smarkių sužalojimų pėdsakai rodo, kad šie ragai galėjo būti naudojami kaip ietys kautis su kitais Stupendemys geographicus patinais dėl patelių ar teritorijos.

Kai kurių šiandieninių vėžlių rūšių atstovai taip pat grumiasi tarpusavyje, ypač patinai. Taip teigė Bogotoje esančio Rosarijo universiteto paleontologas Edwinas Cadena, kuris yra vienas iš pagrindinių žurnale „Science Advances“ išspausdinto straipsnio apie atradimus autorių.

Stupendemys geographicus yra antras didžiausias žinomas vėžlys. Pirmoji vieta šiuo metu atitenka maždaug prieš 70 mln. metų jūrose plaukiojusiam Archelonui. Šis dinozaurų eros pabaigoje gyvenęs roplys užaugdavo iki 4,6 metro ilgio.

Tarp naujųjų iškasenų buvo ir kol kas didžiausias vėžlio kiautas, didesnis net už Archelono. Jo ilgis – 2,86 metro. Taip pat rasti pirmieji apatinio žandikaulio likučiai, atskleidę informacijos apie vėžlio mitybos ypatumus.

Stupendemys (šis žodis reiškia „milžiniškas vėžlys“) gyveno didžiulėje pelkynų sistemoje, tuo metu dengusioje dabartinę Kolumbiją, Venesuelą, Braziliją ir Peru, prieš susiformuojant Amazonės ir Orinoko upėms. Ko gero, įspūdingas dydis padėdavo apsiginti nuo nuožmių plėšrūnų.

Komentarai ()