Mokslininkai pasiūlė drastiškas priemones jūrų ledui stabilizuoti: kaip sniego patrankos išsaugos Antarktidos ledą?

Viskas. Termodinamikos dėsniai nuo šiandienos atšaukti ir nustoja galioti. Prašome visas turimas fizikos knygas sunaikinti, o išmoktas žinias užmiršti. Nuo rytojaus įvedama fizika 2.0 kurioje energijos tvermės dėsnis neegzistuos. Ačiū už supratingumą.

O kas straipsnyje/idėjoje prasilenkia su termodinamikos dėsniais?

1. Kiekvieno kūno molekulės ir atomai turi energijos, dėl to juda, vibruoja ir tt. Kuo didesnė kūno temperatūra - tuo daugiau molekulės turi energijos is smarkiau vibruoja. Jei šaltas kūnas kontaktuoja su karštu, tai dalis karšto kūno molekulių energijos pereina šalto kūno molekulėms. Dėl to karštas kūnas atšąla o šaltas - sušyla. 2. Energijos kiekis visatoje fiksuotas. Jos neįmanoma sukurti nei sunaikinti, tik pervesti tam tikrą kiekį tam tikra forma. 3. Yra būdų kaip šaltą kūną atšaldyti. Tokiu atveju iš šalto kūno paimtas šilumos kiekis bus atiduotas į aplinką. Tačiau mums reikės papildomos energijos darbui atlikti. Rezultatas bus toks, kad šaltas kūnas dar šiek tiek atšals. Aplinka perims tam tikrą šilumos kiekį, tad truputį sušils. Kadangi bus naudojama elektros, kuro ar kitokia papildoma energija darbui atlikti, ir įrengimai, varikliai, šaldikliai nedirba 100% naudingumu, reiškiasi dalis šios iš išorės tiekiamos papildomos energijos taip pat pereis į aplinką. 4. Turime štai ką: iš jūros vandens paimsime energijos kiekį Q. Vanduo virs ledu, gausime tai ko norėjome. Tačiau: pagal energijos tvermės dėsnį atiduosime aplinkai tą patį energijos kiekį Q, ir dar dirbančios įrangos skleidžiamą energiją q. Kaip matome Q<Q+q. T.y. aplinka gaus didesnį šilumos kiekį nei šaldomas jūros ledas atiduos. 5. Paprastas pavyzdys: Įsivaizduokime hermetišką kambarį. Jonukas karštą vasaros dieną nori atsivėsinti, todėl įjungia šaldytuvą ir palieka atidarytas jo duris. Kodėl kambaryje nesidaro vėsiau, o darosi dar šilčiau? Šaldytuvo vidus neteko energijos kiekio Q, tačiau likęs kambarys gavo energijos kiekį Q+q. Bendroje sumoje kaip tik gavosi šilčiau. Taip pat kažkas siūlo daryti Antarktidoje.

Tas tai taip. Bet šiuo atveju nesiūloma vėsinti Žemės sniego patrankomis (kas teoriškai įmanoma, nes sniegu/ledu padengtas planetos paviršius atspindėtų gerokai daugiau saulės spindulių į kosmosą, kas galėtų suveikti, nes Žemė visgi nėra uždara sistema ir jos atmosferoje tiek energijos kiekį, tiek entropiją galima mažinti kitų visatos regionų sąskaita). Va kaip straipsnyje suformuluota problema: "Ištirpus jūrų ledui, milžiniški Antarktidos žemyno ledynai greičiau nuslys į vandenyną. Ten jie dar greičiau tirps, taip keldami vandenynų lygį...Norėdami užbėgti tam už akių, keletas mokslininkų pasiūlė drastiškas priemones jūrų ledui stabilizuoti...Mokslininkai atliko keletą kompiuterinių simuliacijų. Jos parodė, kad, jeigu ledynai būtų sutvirtinami dirbtiniu sniegu, ledas nebekristų į vandenyną." Čia dar nebent galima pridurti, kad tirpstant Antarktidos ledynams vandens lygis pvz. prie Europos krantų kiltų ne tik dėl papildomo vandens kiekio, bet ir dėl to, kad sumažėjusi Antarktidos (su ledynais) masė silpniau trauktų vandenis prie jos krantų, tai yra vienur lokaliai nukritus jūros lygiui, kitur jis pakiltų.

na kol antarktidoj minusas, tol galima to sniego gaminti, tą patį ir arktyje galima būtų daryti. Jei antarktidos žiemą atšildytum nuo -30 iki -10 ir pridėtum papildomą metrą sniego gal išeitume į pliusą? Bet kaip jie druską šalins?

taigi pasekmes stabdys, o ne atsilima pati. syka - kad apsems pakrantes ir zemumas. 3m jau daug. Olandija jau skesta. jie tik apie 1m teplanavo iveikt... o vien ji galetu prafinansuot toki "projekteli".