Kas iš tiesų sukelia kasdienius potvynius ir atoslūgius? Kodėl tai neveikia Baltijos jūroje?

Tavo paminėtas išcentrinis pagreitis turėtų būti "įsiųtas" į laisvojo kritimo pagreitį, nes jis turi įtakos kūnų, esančių Žemės paviršiuje svoriui. Sakykime taip nėra (nors būtų labai keista; atvirai - apie tai nesidomėjau; šiaip išcentrinė jėga yra antroji pagal svarbumą skaičiuojant laisvojo kritimo pagreitį (pagal šiuolaikinį mokslą)). Tada Tavo paminėtas išcentrinis pagreitis būtų artimas (o tiksliau ženkliai mažesnis) Žemės sukimosi aplink savąją ašį išcentriniam pagreičiui. Pastarasis būtų: Rz = 6400 km - vidutinis Žemės spindulys; t = 24*60*60 s - vidutinis Žemės apsisukimo aplink savo ašį laikas (apytiksliai); v = 2000*pi*Rz /t ~= 465 m/s - linijinis Žemės paviršiaus greitis; a = v^2/1000/Rsz ~= 0.034 m/s^2 Palyginus su laisvojo kritimo pagreičiu (9,81 m/s^2) tai tėra apie 1/288 eilės dydis (kaip minėjau iš tikrųjų būtų dar mažesnis). Taigi 1 m^3 vandens "traukimui" "varžosi" (9,81-0,034)*1000 =9770 N (vietoje 9810 N) ir 0,034 N jėgos.

tai kaip vanduo speja pakliut i potvynio zona, jei potvynio zona sukasi zemes pavirsiuje 465 metru per sekunde greiciu?

Tu padaryk paprasta eksperimenta, pasiimk tirsta kisieliu leksteje ir per viduri trauk i virsu, lekstes krastuose kisieliaus neliks, tai ir Menulis pakelia vandenyno vandeni i virsu gaunasi atoslugis, kitoje zemes puseje vanduo slegiamas, prasideda potvynis, todel gaunasi per para 2 atvejai, tu maisai zemes sukimasi su gravitacija.

Kas čia užvežė protiškai neįgalių? Dabar jau mėnulį bandot paneigti, ar kaip čia?

Taip ir atsakei į savo klausimą. 1/288 yra apie 0.35% o tai jau manau daug. Jei g variacijos būtų didesnės, tai ir potvyniai būtų didesni. Pilnai tikiu, kad fizika paaiškina potvynius. Tiems, kuriems fizikinis paaiškinimas netinka - siūlau senovėje žmonių sugalvotą sprendimo būdą. Paimti, susigalvoti potvynių dievą, kuris valdo potvynius, ir viskas bus puiku, neliks daugiau klausimų. Pasiūlymas tinka ir kitais atvejais. Jei nežinai kodėl žaibuoja - galima susikurti Perkūną. Nežinai kaip automobiliai važiuoja? VDV dievas priverčia suktis variklį. Kodėl lemputė šviečia? Matyt elektros dievas liepė jai šviesti.

Panašu, pavasarinis paūmėjimas. Va, gražiai paprastai pateikiama potvynio koncepcija: https://www.youtube.com/watch?v=IIMN-XVcpkE Arba va, dar vienas. Nuodugnesnis: https://www.youtube.com/watch?v=pwChk4S99i4

Taip, man netinka toks "fizikinis paaiškinimas", nes nesueina galai. Aišku lengviausia atmesti bet kokius argumentus ir pareikšti "Pilnai tikiu, kad fizika paaiškina potvynius", o po to "šmaikštauti" apie Dievus (apsieisiu ir be Tavo "siūlymų"). Jei aš kur nors padariau esminę klaidą - nurodyk ją, būsiu dėkingas.

Būtent koncepcija, kuri nepagrįsta kiekybiniais rodikliais, t.y. neparodo poveikio dydžio, o tik nurodo kad poveikis yra. Taip pat sėkmingai galima sukurti filmuką kur galima parodyti, kad blusos svoris turi įtakos dramblio nuovargiu, pvz., kad su blusa dramblys nukeliaus mažesnį atstumą nei be blusos. Niekas nesiginčija dėl Mėnulio poveikio. Kalba eina ar tikrai toks didelis poveikis gali būti remiantis šiuolaikiniu gravitacijos supratimu.

ddd tusciai gincijiesi, niekas nezino kas yra gravitacija, zinom tik gravitacijos poveiki, kai suzinosi kas yra gravitacija tada galesi aiskinti, mes tik rezultata aiskinam.

Dėl žemės sukimosi g kinta nuo 9.83 ašigaliuose iki 9.78m/s^2 pusiaujyje. Jei žemė suktųsi greičiau, pusiaujyje g būtų dar mažesnis. Dabar skirtumas atrodo nedidelis, tik 0.05m/s^2, bet net dėl šio nedidelio skirtumo žemė susiplojusi virš 20km (Vikipedijoje radau: Equatorial radius 6378.1 km Polar radius 6356.8 km) Paskaičiavau mėnulio laisvojo kritimo pagreitį žemėje, gavau 0.000033m/s^2 Gaunu, kad mėnulis daro apie 0.05/0.000033 = ~1500 kartų mažesnę įtaką žemei, nei pačios žemės sukimasis. Dėl žemės sukimosi planetos paviršius deformavęsis 20km Nežinau ar teisinga būtų 20km padalinti iš 1500 ir sakyti, kad mėnulis žemės rutulį deformuoja 13 metrų. Skaičiavimai per daug supaprastinti ir neatsižvelgta į visas aplinkybes. Tiesiog galima susidaryti vaizdą, kad žemės rutulio deformacijas matuoti reikėtų ne mikrometrais ir milimetrais, o bent jau metrais.

Vyrai jusu klause apie Menulio poveiki potvyniams o kur jus nuvaziavot.

Juk Žemė nubuvo sukurta kokioje tai laboratorijoje ir tik tada įsukta (pagal šiuolaikinę kosmologiją). Taigi ji nėra deformuota. Ji iš karto tokia susiformavo. Tai tie 20 km (tiksliau būtų apie 10 km, nes kiek Žemė ties pusiauju yra "ištįsusi", maždaug tiek pat kartų ji ties ašigaliais "susispausta") labai jau nepatikimi, be to juose jau vėl turėtų būti "įsiūta" Mėnulio trauka. Bet esmė ta, kad vanduo yra nespūdus (beveik) skystis, taigi jam taikyti kietų kūnų deformavimo "elgsenos" negalima. Juk vanduo praktiškai nesideformuodamas teka didesnės jėgos kryptimi (žinoma, jei nėra kliūčių). O tada ir žiūrėkime kokia jėga vandenį (arba vandens vienetinį tūrį) traukia Žemė ir Mėnulis (kadangi pagal straipsnį trauka yra lemiamas veiksnys).

Dasuto ka ddd nori issiaiskinti, kadangi zemes gravitacine jega dau didesne uz menulio vanduo turetu stoveti vietoje, nepasiduoti menulio gravitacinei jegai, logiska. Tarkim menulio gravitacija didesne uz zemes, visas vanduo butu issiurbtas i menuli o dabar menulio gravitacija tik vos pakelia vandenyno vandeni, kodel zemes gravitacija leidzia pakelti vandeni budama daug stipresne, nezinau.

ne taip ten raso. bent jau as siektiek kitaip supratau bendraji straipsnio teigini. raso didziausia dedamoji - pagal kuria gali net be jokiu sudetingu prietaisu ar skaiciavimu suprast poveiki pvz stebedamas tiesiog pacius potvynius. del skaiciavimu: jei visos kitos dedamosios priesingos ar labiau isreikstos - menulio dedamoji tiesiog nedidele. kaip Lietuvos pajury. o tu skaiciuoji lyg ji viena ir nieko kito ner. pas mus vienkryptis vejas daugiau poveikio padaro. straipsny ima analizen kur didziausias poveikis, o ne teigia. vandenyno vidury tu isvis nieko nematai. va jei pririst laiva prie dugno - tai garantuotai pajustum konkreciai del tavo skaiciavimu. netikrinau, nes tingiu, bet tu manau issiskaiciavai jega, kurios reikia, kad vandeni aplamai atplest nuo zemes pavirsiaus ir istraukt i kosmosa. siuo atveju Menulio kryptim ar kazka tokio... kaip pastebejo ir Arunas savo komentare ta prasme vanduo gravitaciskai priristas prie planetos idealiu apskritimu, o Menulis ne iskelia - kaip tu aiskini, o tik isbalansuoja pusiausvyra. ta prasme jei "iskeltu" kaip tu teigi - butu tiesiog iskelto vandens siena, kuri kabetu po Menuliu. siuo atveju sverto mechanizmas veikia - kuri tu net neitraukei i skaiciavimus... o vandens sritys nuo tam tikro tasko (ratu apie taska kuriame yra Menulis) gravitaciskai stuma zemyn vandes mase i ta centrini taska. panasiai kaip pvz horizonto lygio nustatymo vamzdeliuose su vandeniu. ta prasme svarbu tik pokycio skirtumas, o tu lygini lyg isvis vienos jegos toliau nuo poveikio centro nebutu - zemes gravitacines atsvaros... ji niekur nedingta. tavo paskaiciavimas tiktu - jei sakykim tarp Menulio ir Zemes nutiest standzia slanga (vamzdi) ir pripilt vandens. va tada viduje tavo tos jegos veiktu tokioj proporcijoj kaip tu teigi modelis neteisingas. tu paskaiciavai vienai modelio daliai. vienam peciui. nu panasiai kaip supyniu puse ispjaut ir aiskint kad tokia maza jega neatkelia likusio supyniu galio. nu neatkelia - bet kur dingo antra supyniu dalis? kurios be galo ilgos - puse Zemes skersmes kazkur... rasai skruzde neiskeltu dramblio? jei nebutu atmosferos pasispriesinimo skruzde tokiu atstumu supynemis kelis simtu drambliu issautu tiesiai i kosmosa . va kas butu. apie tai susukt reikia filmuka jei pvz uzdet ant vandenyno standu skyda, o kazkur jo vidury padaryt reikiamo diametro skyle su kranu. tai manau net palydova isspjautu i orbita praskrisdamas Menulis. kartu su kruva vandens...

Jei pats sugalvojai- 1000+ netikėtas požiūris Adminai pridėkite jam nuo manęs. Vertinti tokius reikia nesvarbu kokie arogantiški...