Lietuvos pajūryje aptiko 400 mln. metų suakmenėjusią fosiliją: išskirtinio tipo radinys ()
Pajūrio regioninis parkas pranešė apie neįprastą radinį. Pajūryje specialistai aptiko suakmenėjusią fosiliją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Paleontologai pakomentavo, kad čia galvokojo moliusko Ondocero arba Ortocero kiauto liekanos, o riedulys greičiausiai bus iš ordoviko (periodo, kuris prasidėjo prieš 488,3 mln. ir baigėsi prieš 443,7 mln. metų – aut. past.)“, – pranešime pažymėjo Pajūrio regioninio parko atstovai.
Ekologas Erlandas Paplauskis dienraščiui „Vakarų ekspresas“ akcentavo, kad fosilijos yra itin dažni radiniai pajūryje, jų randama ir karjeruose. Anot jo, tokių radinių gali aptikti bet koks žmogus, jeigu labiau atkreiptų dėmesį į tai, kas yra po kojomis. Tačiau įdomių atspaudų formų fosilijas pavyksta aptikti rečiau, tad apie tai yra skelbiama.
„Ortocero kriauklės atsispaudžia kaip pailgas kūgis. O žvelgiant į šį radinį, kūgis tarytum perpjautas per pusę ir atsispaudė labai gražiai“, – kalbėjo specialistas.
Pajūrio regioniniame parkas apie rastas fosilijas praneša jau ne pirmą kartą. Štai praėjusių metų vasarį gintaro gaudytojai parko specialistams atnešė amonito – galvokojo moliusko – suakmenėjusią fosiliją.
Ekologas E. Paplauskis teigė, kad fosilijos atskleidžia gyvybės formavimosi raidą, tad jos gali atsakyti į iki šiol aktyviai mokslininkų nagrinėjamus klausimus.
„Kambro gyvybės revoliucijos metu buvo labai daug gyvūnų, kurių liekanas mes šiandien matome. Fosilijos padeda nagrinėti evoliucijos mokslą, apie tai, kaip išsivystė patys žmonės. Tai padeda sudėlioti tam tikrą sampratą apie gyvybės mokslą. Fosilijos vaidina labai stiprų vaidmenį tyrimuose. Žinoma, tai ne religinis klausimas ir nėra atsakymo, kas sukūrė pasaulį. Bet gyvybės evoliucijos visa sistema sudėliota iš fosilijų. Mes be fosilijų neturėtume pilnos sampratos apie evoliuciją“, – sakė ekologas.
E. Paplauskis pasakojo, kad Pajūrio regioniniame parke yra saugomos ne tik fosilijos, bet ir mamuto kaulai.
„Mamuto kaulus atnešė žmonės: iš pradžių sulaukėme iš vieno dailės mokytojo, vėliau, apie tai perskaitę spaudoje, atnešė ir kiti žmonės. Išėjo dvi mamuto dalys: dubenkaulis ir slankstelis. Galbūt kažkur yra ir visas mamutas“, – kalbėjo ekologas.
E. Paplauskis sakė, kad šiuos radinius Pajūrio regioninio parko lankytojai gali išvysti ekspozicijoje: fosilijos ir mamuto kaulai yra saugomi siekiant edukuoti visuomenę.
