Artinasi žymiai didesnė katastrofa nei koronavirusas, bet nekreipiame į tai dėmesio: bus taip pat, kaip su virusu - pradžioje niekam neįdomu, o paskui jau per vėlu?

Paprasčiausias ir efektyviausias būdas bent iš dalies padėti gamtai - nustoti kimšti mėsą.

Šiaip ne visai tiesa. Visiškas mėsos atsisakymas niekaip nesumažins žalos aplinkai. Kodėl? Todėl, kad didelė dalis žemės ūkio produkcijos yra netinkamai vartojimui žmogui. Šita produkcija keliauja gaminti pašarams. Niekas neaugina pvz. kviečių lesalams ar pašarams. Kita pusė, galvijai, juos šeria ilgą laiką žole ir tik ant galo pašarais, nes mintant tik pašarais sutrinka sveikata (visgi prisitaikę ėsti žolę jie, o ne energijos prikimštais grūdais ar pan.). Taip pat gyvūliams kartais šeria ir žmogaus vartojimui iš vis netinkamus produktus, kurie auga ten, kur neauga nieko gero kito. Pvz. prancūzai kiaules kaštonais šeria. Tai kas nutiktų jei atsisakome mėsos? Netinkama žmogaus vartojimui žemės ūkio produkcija geriausiu atveju būtų perdirbta į spiritą/biodyzelį, bet maisto nuo to reikėtų tik daugiau. Na ir paskutiniai pora faktų, žmogus gyvulinės kilmės baltymus įsisavina 2x geriau, nei augalinės. B12 vitaminas, kurio žmogus pats nepasigamina, gaunamas tik iš gyvulinės kilmės, na arba tablečių... Taip kad ne, mėsos atsisakyti nepavyks. Stipriai mažinti reikėtų jautienos vartojimą. Mažinti bendrai mėsos vartojimą dalyje išsivysčiusio pasaulio. Tvarkyti žemės ūkio technologijas ir pan.. P.S. kol neatsirado sojos propaguotojų, patarčiau pasidomėti, kiek dėl sojos nukenčia miškų. Joks ne gėris. Ir iš viso "meatless meat" yra durnių apgaudinėjimas. Mėsos auginimas ląstelių lygyje - kitas reikalas, bet dar teks palaukti ilgą laiką, kol bus konkurencinga rinkoje. P.S.S. meatless meat durbių apgaudinėjimas, nes ten pusė mendelėjevo lentelės telpa ir kelia rimtų klausimų ar iš vis ko nors naudigna žmogui ten yra.

miškus reik sodinti/plėsti. ypač atogražų juostoj.

Ten būtų gerai bent jau nenaikinti, bet vėlgi čia atsiremiama į vietinių valdžių aplinkosaugos suinteresuotumo nebuvimu. Jei uždraustų kirsti, o už nelegalų kirtimą sodintų kalėjiman ir darbininkus - mygom baigtųsi. Bet šiaip žemės ūkio daugiausia emisijų susidaro dėl netinkamų trąšų naudojimo, ariaminės žemdirbystės kai netinkamai vykdoma veikla. Vien patobulinus taikomus praktikas, apšvietus ūkininkus, būtų galima beveik per pusę sumažinti ŠESD išmetimus.

Bet žemė vis dėlto plokščia.

As padejau gamtai, nupirkau 0,5 ha zemes ir uzleidau misku, kas rytas ziuriu i zaliuojanti savo miska o jeigu visi taip padarytu.

Ir kas manai kad būtų? Žemės ištekliai labai riboti todėl: 1. Neužtektų žemės 2. Išaugtų kaina žemės ir tada kas nors vis tiek susigundys parduoti ar bus priversti aplinkybių 3. Pabrangtų medienos gaminiai/žemės ūkio produkcija jei taip esanmi pasėliai būtų "užleidžiami".

Jo, tegu padaro kiti tik ne as.

Mes pasmerkti. Visi mirsime.

ne visi. as tai mutuosiu i nemirtinga ir atsparu karsciui. ir uzsiiminesiu ziurejimu i pasmerktuju kancias ------- straipsnis visiskas briedas - branduolinio uzterstumo platinimo reklama... -------- kas liecia sausras ir globalini atsilima - tai manau mazai kas supranta - kad sausros nera globali planetos problema. tai yra tiik debilu, kurie pasistate tvoras - vadinamas valstybiniai aviu ir bezdzioniu bandu gardai. na ir dabar turi per jas laipiot - problema. ir girdim mekenimus ir bezdzioniska pantomima - pasaulio mastu . o globaliai - tiesiog persistuma karscio juostos. pusiaujy isplateja, o siaureje susiaureja arciau asigaliu. pietiniam pusrutuly tai cia kazkiek problema - bet tik ne siauriniam. siauriniam pusrutuly gyvenamos zemes plotai tik isplates. kas liecia dregmes trukuma is krituliu - ta kompensuot galima ne per gavimo cikila, o per grazinimo. viskas kas suteka i jura - galima vel ispurkst i laukus ir padidint net kelis kartus. technologiskai jokio skirtumo, ar laukt "dangaus malones", ar imt tiesiai is upiu. klimatinis ciklas tas pats - tik kitoje vietoje i ji isiskverbi. jei isiskverbt pakankamai daug - galima net formuot vietini klimata.

Teisingai, rusai dziaugiasi pas juos 300 km pasistumejo dirbamos zemes plotai i siaure, gales priauginti daugiau grudu.

Kalba eina apie tai, kad tai nėra joks realus ilgalaikis sprendimas. Tiesą pasakius, tai daugiau naudos yra laukinei gamtai, gyvūnams, bet ne dėl klimato kaitos.

Per sausra upes nusenka. Jei vartojamas giluminis vanduo, sis procesas dar labiau pasparteja. Deja kritulius pakeisti pompomis tiesiog yra neimanoma. Kiek energijos tam reiktu? Kokios infrastrukturos? Kol kas vienintele iseiti, kuria matau, tai misku atsodinimas. Ir tai turi vykti masiskai. Nepaslaptis, jog butent augalai sulaiko dregme pavirsiniuose sluoksnuose, bet to, jie daug dregmes isgarina i atmosfera. Kitaip tariant, susikuria naturali vandens ekosistema. Manau zmonija yra pakankamai pazengusi ir kazkaip susitvarkys su ateinancio amziaus didziausiu issukiu. Akivaizdu, jog ateina nauji laikai ir pasaulis tures stipriai pasikeisti. Turesim gyventi harmonijoj kartu su mus supancia gamta ir BVP augimas nebebus didziausia zmonijos siekiamybe.. Kad ir kaip sunku kazkam tai suprasti..

Gal tu ir teisus iš esmės, nesigilinau, bet dafai palik dėdę Mendelejevą ramybėje. Visame maiste yra kaip minimum pusė jo lentelės, o tipiškai daugiau. Kitaip jis būtu menkavertis. Ta prakeikta chemija, kurios mokykloje taip ir nepavyko įveikti Nu ne delfis gi čia dar...

Nu taip taip, žinau, buitiškai išsireiškiau, ne Mendelejevo lentelė, o maisto priedų lentelė su labai labai daug įvairių junginių, kurių šiaip natūraliai nerasi. Lietuvoje ne miškų atsodinimas pirmiau reikalingas, jei labai norisi atstatyti drėgmę, bet melioracijos įrenginių sunaikinimas.

Prisimenant vaikyste kokie rukai budavo, zole isdziudavo tik apie pietus, laistyti nereikejo, jau neatsimenu kada maciau tikra ruka o lietus budavo vietinis nuo pakilusio ruko, melioracija savo padare, matom vaisius.

Kolkas visiskai nustoti kimsti mesa neimanoma. Jei gerai pamenu, panasiai 1/3 sausumos netinkama augalininkystei, bet tinka zoledziu auginimui. Yra tokiu saliu, kuriu praktiskai visa teritorija yra pusdykumes, tundra, aukstikalnes, pelkes ir t.t., kur galima ganyt galvijus, bet jokia zemes ukio kultura neauga.

ziurek tu man - net ir buhalteris pasedejes kelis metus technologiju forume kartais islanksto nebloga komentara

Kai dar bandziau ukininkauti issigreziau artezini sulini, vyrai is Garliavos isgreze 120 metru, sako tau nepasibaigs vanduo nes sis telkinys jungiasi su jura, manau juros neissemsi.

Tada jie debilai, kad nesąmones šneka, o tu likai durniaus vietoje, nes patikėjai. Vanduo sūrus? Nesibaigs tau vienam, jei naudosi pakankamai nedideliame plote, o jei kaip Kalifornijoje auginsi milžiniškose plantacijose kokius migdolus ir pumpuosi tūkstančiais tonų vandenį kasdien, tai ne tik kad vanduo baigsis, bet ir žemė smegs žemyn.