Tyrimai atskleidžia nepatogią tiesą - badaujančių nuolat daugėja, o prarandame beveik trečdaliui žmonijos skirto maisto: štai kas dedasi pasaulyje

cia pagrinde problema del visokiu vegetaru ir koseriniu. jiem matai bet koks kokybiskas maistas netinka. reikia "specifinio-ideologinio" maisto. taip pat augalus "vegetarams" ir panasiems sunkiau uzaugint. reikia daugiau visokios chemijos ir specifiniu salygu, kas mazina zemes ukio produktyvuma ir didina globalini atsilima. o jei nesuryja savo to slamsto - paprastai jis ismetamas. daznai net gyvunams susert netinka. uzsisuka uzdaras ratas - nuskurdinama dirva, givulininkyste nepakankama ir klimatines salygos dar pablogeja. taip kad jei jum IS TIKRO rupi globalinio atsilimo ir maisto nepakankamumo problema - eikit drausmint vegetaru ir niokot perteklines maisto tiekimo infrastrukturos - kuri su vegetariniais iskrypimais. kol tokiu nebuvo - nebuvo, ir to atsilimo ir maisto ismetimo problemu nebuvo. darykit teisingas isvadas o kad cia kazkaip kalti VDV - cia isvis nesamone. zemes uki labai pakele VDV technologija. o va priverstinis oro "gryninimas" zemes uki nusmukdo gal net apie 2 kartus, ir pagilina maisto problema... su tuo dirbtiniu biokuro kisimu tai isvis - nusmukde maisto aprupinimo gal net iki 3-5 kartu rodiklius... be mokesciu grazinimo - minusine veikla... ir cia dar tie nusmurge mesos ignoruotojai su suskystejusiom smegenelem kazkaip aiskina kad gelbeja pasauli ir kazkokius lempinius skaiciukus pateikineja... kai va kokia globali problema lenda net maisto aprupinime...varymas ant VDV dar ne prie to prives... o sudmiesciu tarsa del vdv mechanizmu koncentracijos yra lokali problema. svarbi - bet lokali. aprupinimas maistu liecia visus zemes gyventojus, vdv tarsa - tiesiogiai gal tik apie 60%... ir kuriu tik gal apie 15% intensyviai... bet vegeufonautai to juk nepripazins savo tiesiogines kaltes. ir kad jie yra pasaulio naujasis blogis. juk ten kokia nors isgelbeta katyte ar ananistinis moralinis "eko teisuolio" grupinis pasitenkinimas svarbiau

aš nešdamas savo gražiai išrušiuotas šiukšles suprantu, kad su statistika truputį perlenkta... Atrodo nedaug valgau, maistinių šiukšlių dėžė pastoviai pilna. Tai jeigu skaičiuoti pagal svorį išsimeta koks bent 15% to, ką parsinešu iš krautuvės. Pagrinde ten: banano, bulvių, šiaip visko lupenos. Kaulai iš mėsos, šlaunelių, kremzlės. Vien į tai pažiūrėjus tą 30% norisi sumažinti iki kokių 20%. Iš kitos pusės kai valgau viešbutyje, tai šiurpu nuo išmetamo gero maisto kiekio...

Aš manau, daugybė vaisių, daržovių, uogų taip ir nenukeliauja iš prekybos centrų ant žmonių stalo. Turbūt visiems mums teko matyti, kaip kai kurie žmonės renkasi vaisius - tikrindami pvz persikų kietumą sukiša kone pusę nykščio į persiką, jeigu kas nors nepatiko, tai drąsiai ima kitą kartoja iš naujo kol randa patinkantį. Klausimas: ar vėliau atėjęs pirkėjas norės pirkti sumaigytus, su įspaudimais persikus? Na bet čia yra žmonių kultūros reikalas, kaip žinia žmonių mąstyseną pakeisti yra labai sunku ir reikia labai daug laiko.

Išmetamo maisto kiekis su badaujančių žmonių kiekių neturi nieko bendro, nes šalyse kur maistas išmetamas niekas nebadauja. Ten kur žmonės badauja, maistas nėra išmetamas. Jei šalys kur maistas išmetamas pradės gaminti mažiau maisto arba jį gamins ir pakuos taip kad jo butu kuo mažiau išmetama, nuo to badaujančios šalys netaps sotesnės. Badavimo pagrindinė priežastis yra žmonių skaičius didesnis nei yra resursų (maisto) arba žemas išsilavinimas ir dėl nesugebėjimas pagaminti produkto kuri butu galima iškeisti į maistą. Kiek man yra žinoma, yra šalių kur žemės ūkis beveik neegzistuoja, bet ten niekas nebadauja, nes jie sukuria kitų produktų kuruos eksportuoja ir importuoja maistą. Todėl šalyse kuriuose badaujama žmonės netaps sotesni jei kitos šalys pradės vartoti mažiau maisto, nes jie maisto daugiau dėl to nepagamins ir neturės pinigų jo importui.

jo jo,tada ir zole zalesne buvo,ir stalas gausesnis,ir eglute puosnesne...homo sovietikus sindromas,lobotominis degeneratas

HardAxe, reikia imti visą tiekimo grandinę, nuo ūkininko, kur dalis derliaus nesurenkama ar prarandama dėl netinkamai vykdomos ūkininkavimo veiklos, tada pervežant, pakuojant (jei reikia), parduotuvėje ir t.t. Vartotojas tik galutinis taškas, kuris dar ne visada daugiausia išmeta. Shinigami, teisus dėl pirmos dalies, bet dėl badavimo, net ne resursai kalti. Didžiausią gyventojų tankį turinti Kinija ar Indija realiai nebadauja. Daugiausia badaujančių Afrikoje. Ten būtent problema yra infrastruktūra, mokėjimas ūkininkauti. Elementarias ūkininkavimo žinias ir labiau tinkamas sėklas parinkus derlius išauga 3-5 kartus. Čia net nėra jokios kalbos apie mechanizuotą žemės ūkio techniką, trąšas ar pesticidus. Aišku dar ten dažnai pilietiniai karai būna ir pan. Tuku Tuk, tada stovėjo, tai yra svarbiausias faktorius. Senai įrodyta, kad žmonės pamiršta patirtą skausmą, nepatogumus, neigiamą stresą praeityje ir visada idealizuoja praeitį. Tik sąmoningi ir turintys kritinį mąstymą (gebėjimą palyginti objektyviai) nors ir jaučiasi teigiamai apie praeitį, bet sugeba atskirti kas buvo geriau, o kas ne.

Aš turėjau omenyje tik statistiką. Pats beveik neišmetu maisto, bet maistinį konteinerį pildau gana greit. O ką mato valdžia? Nupirko xxKg, į savartyną pridavė yyKg. Niekas neskaičiuoja vesdamas statistiką, kad bulves reikia nulupti.

Kas del Afrikos, pavyzdys Pietu Afrikos valstybe kur isvijo baltaodzius nuo zemes tik ziuri kad neturi ka valgyti, pasirodo reikia moketi zeme dirbti ne tik valdyti.

Rašydamas apie resursus aš nekalbu tik apie maistą. Ak kalbu apie įvairius resursus (žemės derlingumą, mokėjimą išnaudoti žemę, intelektinius resursus ir t.t.). Kaip rašiau yra šalių kur žemės ūkio nėra, bet jie turi kitokių resursų, kaip intelektas, ir su jomis sukuria produktus kuriuos eksportuoja ir importuoja maistą. Afrikos šalys dažniausiai ir stokoja išsilavinimo. O tokias šalys kuriose badas yra dėl karo arba mafijos (kur šalį valdo nusikaltėliai) tai iš vis nereiktu traukti į statistiką, nes ten badas sukeltas tyčia.

Tai matai, netrauksi, nebus apie ką skalambyti. Šiaip juodas skurdas labai stipriai susitraukęs yra. Net Lietuvoje, kai kalbama apie skurdą, dažniausiai imamas santykinis skurdas - t.y., jei visų pajamas padauginsi iš 10-ties, skurdas nepasikeis nė per nago juodymą ir didžiausi ubagai važinės su Masceratti iš salono, bet jie vis tiek bus ubagai, nes kiti skraidys sraigtasparniais. Vat kalbant apie absoliutų skurdą, tai išlenda čia dvi ausys - viena yra pensininkai, negalią turintys asmenys, kurie jau negali patys savimi pasirūpinti. Čia problemos priežastis yra mokestinė sistema, kuri skatina mokesčių slėpimą. Jei surinktų visus mokesčius, kaip priklauso, pensijas būtų galima daugiau nei dvigubinti. Absoliutus skurdas liktų tik dėl antros priežasties - etatiniai bedarbiai, jau ir karta iš kartos einanti. Dažnai kartu su alkoholizmu ar kitų medžiagų vartojimu žengia koja kojon. Bet žinoma, palietus bet kokią "nelygybės" ar "skurdo" temą, niekada nesistengiama tokiuose straipsniuose realiai gilintis, nes tada paaiškės, kad problema ne "blogas verslas" ar "bloga valdžia", o kad reikia keisti sistemą, ir kad pačių kaltė čia didelė.

Kaip paliečiama lygybės ir nelygybės tema, tai aš net nežinau juoktis ar verkti. Kai kalbama apie materialinę lygybę įsivaizduoju du variantus pasaulinės olimpiados 100 m bėgimą. Pirmame variante visi dalyviai privalo bėgti lėčiausio dalyvio greičių, nes kitaip nebus lygybės. Antrame variante, nesvarbu kelintas atbėgsi, visi užims pirma vieta. Nes jei kažkas užima ne kitokia vieta, tai atsiranda nelygybė.

500 eurų pensija tiems, kurie mokėjo kas mėnesį po 5000€ mokesčių, o kitas didžiąją gyvenimo dalį pradirbo juodai ar iš vis nedirbo ir dabar irgi gaus 500€ vietoje 200€ Tikrai skatina būti sąžiningu mokesčių mokėtoju. Matosi, tikras vagis esi. Ne, tokios pensijos nėra skandinavijos šalyse. Ir skandinavijos šalys rieda žemyn, lėtai, bet užtikrintai.

Nepažįstu nei vieno kuris butu patenkintas gauti 500 eurų pensija, kai pagal jo sumokėtus mokesčius jam priklauso 1000 eurų pensija ar didesnė. Nu nei vieno tokio nepažįstu. Tad tikrai ne visi butu patenkinti.

Kapitalizmo variklis konkurencija, solidarumo čia mažai. Lengvai pakeičiami darbininkai atsiduria piramidės gale. Evoliucijos eiga pasisuko ne raumenų jėga, bet proto galia. Galima emigruoti į socializmo šalį, tik nedaugelis to norėtų. Kodėl kapitalizmas toks sėkmingas, atsakymas žmogaus "ego", laikymas save pranašesniu ir noras turėti daugiau už kitus. Vietinės valdžios biudžeto pyrago dalybos atskira tema, kol niekas neprivertė, savo noru privilegijų neatsisakys.

pagal ką susidaro toks vaizdas?

Augantis iš kartos į kartą bedarbių skaičius, didėjanti įtampa biudžete. Infrastruktūra baigia nusidėvėti, pinigų jai nėra. Jei išskirti Norvegiją - tai dėl naftos kainų (kai tokios taps ilgalaikės), bus daug bedarbių. Ir taip, turi kalną pinigų, bet tai darbo vietas kurti gali ir trukdyti, ypač jei dirbtinai ir toliau palaikys aukštas kainas.