Neįtikėtinos išvados: tyrimas rodo, kad sodinant naujus miškus „gali labiau pakenkti, nei duoti naudos“

yra intensyvi miskininkyste kaip verslas. ir yra rekreacinis miskas, kur savaime atauga is vietiniu rusiu. vienas is durnu reikalavimu yra atsodint miska. va tada ir prasideda "atsodinimas" neaisku kuo, neaisku kaip... cia jau yra korupcijos salygos - verst atsodint, kur jis naturaliai dar geriau ataugtu. net ir po plynu kirtimu. pvz kokioje pelkeje "atsodinimo" daigai neaugs - visokie uosiai su berzais nustelbs. o pasiulos nera pagal specifines salygas - o atsiodint "privaloma" visada - vadinas jau neefektyvu ir korupcija. imituos atsodinima... turetu but patikslinti reikalavimai - kaip atsodint is keliu variantu. ir itraukiant naturalu ataugima kaip varianta. net jei prisodina monokulturos - nu tai nepaneige, kad geriau sugeria angli. tik irode kad gamtos ivairove nuskursta, kas ir taip buvo aisku. bet angli vistiek sugeria geriau nei kokia pieva. ten kad iskirto vertinga sengire ir prisodino monokulturu ir gavo dar pinigu - nu skyles aiskios istatymines korupcija. kame beda? cia plauna babkes naujoviskai ir tiek. tirkit, ypac politikus, ir nebus nesamoniu. --------- del to kito tyrimo - noreciau paskaityt apie metodika, kaip tyre. kur aiskina kad miskas sumazino anglies kieki atseit dirvozemyje. nes aiskiai nesamone. aplamai anglies kaupimas - ilgalaikis procesas. geriausiai kaupia brandus miskai, kai jau supuve medziai nuvirsta. o jei isvezama mediena ir kazkur sudeginama katiluose - nu tai cia beveik taspats kaip veziot nafta ir jos produktus, ir sudegint. mazint anglies kieki gali nebebent augalai su neproporcingai dideliu saknynu ir neturintys daug pavirsines medienos. cia tikrai ne misku apibudinimas. aplamai geriausiai angli kaupia tokie kaip egles, pociuges , sekvojos, kedrai - visazaliai spygliuociai. maumedziai pvz jau labiau pramonine mediena. lapuociai prastesni kaupejai. taigi mum "ekozaliausias" variantas - pusynai. bet siaip nelabai ten yra didelio skirtumo - svarbu miskai didetu biomase. ir eksporta zaliavines medienos reiktu grieztai apribot - pvz uzraukt tas visokias granules ir malkas eksportan. ar bent apmokestint kazkaip. --------- aplamai yra dar toks bajeris, jei sudegintus naftos produktus sugeria musu miskai, tai mes tipo prasiturtinam dirvozemi tu saliu kur ispumpuoja nafta saskaita ju dirvozemis santykinai nuskursta ir praranda galimybes atsikurt savaime - nes jie iseikvoja ilgalaiki milijonu metu eiles resursa. taip kad tas elektromobilizmo prievartinis pirsimas net ir ekologine zala gali daryt netiesiogines bet zala as visada pasisakau uz zonini ribojima - kur tikrai kenkia SMARKIAU. o ne buhalterinius-debilinius ribojimus. tipo is lempos priimem istatyma (kaip pvz ta auto apmokestinima lempini) ir dabar mes atseit zalieji-ekologai -kazkokiu lempiniu normu ivykdytojai - premijas dalinkimes - ane ----------- seniau isvis misku gaistrai daznesni budavo. ir tai buvo naturalus procesas. gesinimo tarnybu nebudavo. iskirstu liniju nebudavo. stabde tik upes nebent ir kokios nors specifines salygos - pvz dregnu pelkynu zonos (bebram padekokit). taip kad cia daugybe faktoriu yra - kaip greiciau sukaupia. faktas tik kad miskai kaupia angli efektyviausiai.

: įvairovė nenaikinama, o atstatoma nes jos ten apskritai jau nebuvo. O miškui paūgėjus jame pradės veistis i kitokia įvairovė su apribojimais. Nenorėkit iš karto atsodinti visapusišką mišką, nes kol jame dar nesusiformavo įvairios maisto grandinės, tad net iš karto įdiegus įvairovę, tikriausiai didelė jos dalis tiesiog išnyks. Žodžiu straipsnis yra kliedesiai arba tyrimas yra kliedesiai.

Technologiju straipsnis tikrai kliedesiai. Del tekste minimu nesu tikras, greiciausiai ne kliedesiai, bet ju toli grazu nepakaks daryt tokias isvadas kaip technologiju. Siaip, mane asmeniskai uzknisa tas, kad sitas misku sodinimo iniciatyvas bandoma prastumt kaip adekvacia kova su klimato kaita. Tai geriausiu atveju yra maza moduliacija, nors ir sveikintina.

sutinku pilnai. efektyviausia yra kovot su tarsos zidiniais. ir cia reikia vertint realius poveikius. susikoncentruojant i tarsos intensyvuma. o ne i kazkokius globalius co2 kiekius. kai pradeda buhalteriai skaiciuot savo "tarsos normas", tai jau prasideda nebe kova su uzterstumu ir atsilimu - o kazkoks parazitizmas. ir viskas nusigrybauja - net misku sodinimas pats misku sodinimas tera tik pamatine pasyvi priemone. ji per leto veikimo - kad duotu momentini rezultata. bet uztat ilgalaike ir pakankamai tvari priemone. miskas visgi didelis gamtos resursas, kuri civilizacija greit suvartojo ir jau nelabai net prisimena, kad toks resursas buvo. tiesiog is atsodinimo mum nauda ne tiesiogine. --------- vanduo - nusisneki vel. anglies junginiai tiesiog gyvybes pagrindas. ir jei didini gyvybes kliekius (pvz biomase) - tiesiog kaupiasi ta anglis naturaliai. o ne medziai specialiai ja kaupia cia salutinis gyvybes procesas - tas susikaupimas. nieko ypatingo tie medziai specialiai nedaro, tiesiog nusodina is oro i dirva. problema galima sprest ir be gyvybes didinimo. tiesiog kaupt ta angli technologiniais budais. siurbt ir i kosmosa pvz Musko raketom vezt - sandeliuot palydovuose kur nors ir pan fantazuot galima iki numirimo, ka butu galima padaryt... atstatyt atmosferos norima balansa leidziant ta padaryt savaiminiams miskams - cia isvis principe nieko nekainuojantis budas. o dirbtine pertekline parama - velgi - gali sugadint rezultata...

Šiek tiek ne toje vietoje fiksuojates, kenkimas atsiranda dėl to, kad pvz. vietoje esančių medžių dėl korupcijos buvo iškirsta ir pasodinti kultūriniai, komercinei veiklai vykdyti medžiai, kurie neauga tokie dideli, o duoda derlių. Kadangi sodinama komercijai, tai nelieka ekosistemos, patys medžiai neužauga tokie dideli. Taigi ne miškų atsodinimas bloga mintis, o jinai blogai įgyvendinama, dėl žmonių godumo.

pramonines kulturos skurdina dirva. faktiskai visos. nes cia parazituojantis augalu tipas. pati ekosistema nera labai svarbu, svarbiu tik kad ji butu kaupiancioji. o geriausiai kaupia savaimines rusys - nes jos tiesiog optimaliausiai prisitaike. bet jos yra "donorai", kur neaugina nieko naudingo tiesiog auga ir tiek. piktzolines rusys visokios, pvz kokie nors zilviciai ar alksciai yra butent naudingiausi ekologiskai. isauga - perauga - supuna ir isvirsta. praturtina dirva. o tada ateina parazitines - ilgametes rusys - kokie nors azuolai pvz ar spygliuociai. su sudetingesne uzsiveisimo strategija. ir isstuma medziu rusis - "donorus".