Varnos yra dar protingesnės nei manėme - jos yra sąmoningos ir savaip suvokia aplinką (7)
Naujas tyrimas apie varnų protą atskleidė įspūdingą atradimą – šie paukščiai ne tik protingi, jie taip pat turi tam tikrą sąmoningumo jausmą apie tai, kas vyksta pasaulyje aplink juos. Kitaip tariant, jos turi subjektyvią patirtį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visa tai yra vadinama pirmine arba jutimine sąmone, o prieš tai tokia sąmonė buvo pastebėta tik tarp primatų. Tai reiškia, kad mes turime iš naujo apsvarstyti savo supratimą apie tai, iš kur kyla sąmonė – o taip pat iš naujo įvertinti paukščių protą.
Gyvūnų psichologas Andreasas Niederis iš Tubingeno universiteto (Vokietija sako, kad tyrimo rezultatai atveria naują būdą pažvelgti į suvokimo evoliuciją bei neurobiologinius suvaržymus.
Identifikuoti gyvūnų, kurie nekalba, sąmonę yra gana sudėtinga. Tai yra galimybė suvokti save ir supantį pasaulį, žinoti apie tai, ką žinai, ir galvoti apie tokį žinojimą. Sąmonė pagerina problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo sugebėjimus – o šiose srityse varnos pasirodo itin gerai.
Pirminė sąvoka yra paprasčiausia kategorizuojamos sąmonės forma – tai yra gebėjimas suvokti pasaulį dabartyje (taip pat labai netolimą praeitį ir ateitį). Pirmiausiai tai buvo siejama su primatų smegenų žieve – sudėtinga sluoksniuota žinduolių smegenų dalimi.
Tačiau paukščių smegenų struktūra gerokai skiriasi nuo primatų – kur žinduolių smegenys yra sluoksniuotos, tose vietose varnų smegenys yra lygios. Tad nors ir varninių šeimos paukščiai, kuriems priklauso varnos ir varnėnai, yra neįtikėtinai protingi, turintys pažintinius gebėjimus, panašius į primatų, mokslininkai neturėjo atsakymo į tai, ar jie turi sąmoningas mintis.
Kad tai išsiaiškintų, A.Niederis ir jo kolegos sugalvojo eksperimentą, kad išsiaiškintų, ar paukščiai turi subjektyvias patirtis – ir atliko jį su dviem varnomis.
Pirmiausiai paukščiai buvo dresuojami reaguoti į vizualinį dirgiklį. Joms buvo rodomas ekranas, kuriame buvo demonstruojamos šviesos – jeigu varnos pamatydavo šviesas, jos turėdavo pajudinti galvas, tokiu būdu duodamos teigiamą atsakymą – tai yra, kad kažką pamatė. Dauguma šviesų buvo aiškios ir nedviprasmiškos, jas buvo lengva pastebėti, o varnos patikimai informuodavo, kad jas pamatė.
Tačiau kai kurias šviesas buvo sunkiau pamatyti – jos buvo silpnos ir užsidegdavo trumpam. Kalbant apie šiuos signalus, varnos kartais pranešdavo, kad matė šviesas, o kartais – ne. Būtent šioje vietoje atsiranda subjektyvi jutiminė patirtis.
Eksperimento metu kiekvienai varnai per dešimtį sesijų buvo parodyta po maždaug 20 000 signalų. Tuo tarpu jų smegenyse implantuoti elektrodai fiksavo paukščių neuronų aktyvumą.
Kai varnos pateikdavo teigiamą atsakymą į matomą dirgiklį, neuronų aktyvumas būdavo užfiksuojamas laiko tarpe tarp šviesų pastebėjimo ir atsakymo pateikimo. Kai atsakymas būdavo neigiamas, neuronų aktyvumas nebūdavo pastebimas. Šis ryšys buvo toks patikimas, kad būdavo galima prognozuoti varnos atsakymą pagal fiksuojamą smegenų aktyvumą.
A.Niederis sako, kad nervų ląstelės, kurios atvaizduoja vaizdinius duomenis be subjektyvių sudedamųjų dalių, dažniausiai reaguoja taip pat ir į pastovaus intensyvumo vaizdinį dirgiklį. Tačiau, anot mokslininkų, tyrimo rezultatai rodo, kad aukštesnio apdorojimo lygio nervinės ląstelės smegenyse yra veikiamos subjektyvios patirties, o tiksliau – sukuria subjektyvias patirtis.
Šie rezultatai patvirtina, kad subjektyvios patirtys yra būdingos ne tik primatų smegenims, taip pat, kad žinduolių smegenų sluoksniuotumas nėra būtinybė, kad sutvėrimas turėtų sąmonę. Tiesą sakant, antras naujas tyrimas rodo, kad paukščių smegenų lygumas nereiškia, kad smegenys yra nesudėtingos.
Naudodamas 3D poliarizuotą šviesų vaizdavimą bei neuronų grandinių sekimo technikas, biopsichologas Martinas Stacho iš Bochumo Rūro universiteto (Vokietija) kartu su kolegomis aprašė karvelių ir pelėdų smegenų anatomiją. Jie išsiaiškino, kad abiejų paukščių cerebrinė architektūra yra labai panaši į žinduolių smegenų cerebrinę architektūrą.
Įmanoma, kad panašios pažintinės galimybės susiformavo nepriklausomai tiek pas paukščius, tiek pas žinduolius. Toks reiškinys yra žinomas kaip konvergencijos evoliucija. Tačiau taip pat gali būti, kad mūsų smegenys yra labiau susijusios nei sufleruoja jų skirtumai.
M.Stacho ir jo komanda rašo, kad visai tikėtina, jog senovinė mikrograndinė, kuri egzistavo paskutiniame bendrame kamieniniame amnione, evoliuciškai išsilaikė ir buvo tik dalinai modifikuota tiek paukščiuose, tiek žinduoliuose.
A.Niederis su tokia nuomone sutinka. Anot jo, paskutiniai bendri žmonių ir varnų protėviai gyveno prieš 320 milijonų metų. Visai įmanoma, kad sąmonė atsirado dar tuomet ir tokia išliko iki pat šiol. Bet kokiu atveju, sąmoninga patirtis gali gyvuoti skirtingų struktūrų smegenyse ir nepriklausomai nuo smegenų žievės.
Tai reiškia, kad pirminė sąmonė yra labiau paplitusi tiek paukščių, tiek žinduolių tarpe, nei buvo manyta anksčiau.
Jeigu paaiškės, kad tai yra tiesa, kitas galimai dar labiau jaudinantis klausimas yra – ar šie gyvūnai taip pat turi antrinę sąmonę? Ar jie suvokia, kad jie gali suvokti?
Parengta pagal „Science Alert“.
