Dėl valdžios Žemėje kaunasi šaltis ir karštis: štai kaip atrodys Lietuva ledynmečio gniaužtuose

Vandens neprigėlinsi 300 mln. skurdžiausiai gyvenantiems ir dar žemės ūkiui, tame ir esmė. Egipte ir, kai vandentiekio vamzdžiai eina didesniais atstumais nuo šaltinio, nei tarp Vilniaus ir Palangos, tai iškelia kainas, ir turistai palieka gerokai daugiau pinigų, nei indas uždirba. Čia dar turint omeny, kad ir taip Indijos elektros tinklai ant snarglių laikosi...

Tai manai, kad nebus visuotinio atšilimo, ar vis dėl to bus, bet tau p*, nes manai, kad tavęs jis nepalies? Mano nuomone, už klimato kaitos pasekmės mokės visi. P.s. neužmirškit golfo srovės, kuri gali praktiškai išnykti. va palyginkit (temperatūras) du uostamiesčius prie vandens, kur yra panašioje šiaurės platumoje (Klaipėda šiauriau): https://en.wikipedia.org/wiki/Klaip%C4%97da#Climate https://en.wikipedia.org/wiki/Chumikan

ivykus galingam ugnikalnio sporgimui (pvz Jeloustouno) arba nukritus milziniskas asteroidui, klimatas pasikeis akimirksniu. nepades nei jokios zalios technologijos, nei dar kas nors. tokiu stichiniu nelaimiu tikimybe labai labai maza, bet ji yra. nesakau, kad nereikia investuoti i zalias technologijas ir maziau tersti, bet dabar daromi ne visai protingi sprendimai.

CO2 yra ne klimato atsilimas, o tiesiog politika ir pinigu darymas

Komentaras absoliučiai apie nieką. Kažkas gali nutikti, net didžiulė tikimybė, kad tas kažkas nenutiks (per artimiausius šimtmečius), todėl galbūt reikia kažką daryti, bet galbūt kažko daryti nereikia. Ir kažkas daroma ne taip nes reikia kažkaip daryti kitaip. Komentaro parodija. Kas konkrečiai iš dabartinių globalių sprendimų nepatinka? Per švelnūs tau jie ar per silpni? Gali rytoj tave mašina nutrenkti, tai gal iššvaistyk visas santaupas šiandien.

Oro prognozės metams į priekį nepataiko... Net su nedidelę paklaida neišeina. Tai ką jie čia nuspės. Iliuzija ir spėlionės. Ir savi interesai...

O jei per ateinančius 200 metų nieko tokio nebus? Tada protingai daroma? Kaip siūlote ruoštis nuo super-ugnikalnio išsiveržimo? Bunkerius statyti? Ar visgi Marse kurti save išlaikančią civilizaciją, kuri galėtų grįžti į žemę po katastrofinio įvykio ir atkurti civilizaciją? Ar tai reikštų, kad nereikia investuoti į dabartinę infrastruktūrą ir taršos mažinimą?

Pats atsakei į savo klausimą, tik dar nesuvokei atsakymo. Reikia Marse kurt kolonijas ir kurnors pvz žemės orbitoje ir Saulės sistemoje kosmines stotis-miestus, užsiimti resursų gavyba iš asteroidų. Kad tą padaryti reikia super duper didelio ekonominio burbulo kuris nesprogtu, kartu su ekonomika išaugs ir mokslas+technologijos, nes tam bus didžiulis poreikis ir investicijos. Dėja vartojimas teršia, net jei energiją pavyktu išgauti 100% švariai vistiek tarša bus proporcinga vartojimui, pasistengus būtu galima kažkiek sumažinti. Europa kažkiek stengiasi, o likes pasaulis teršia daug kaip niekada iki šiol, bet Jei ES save ribos ir smaugs neprotingai, tai Kinija užsiaugins "ekonominius raumenis" ir priterš už save ir dar už Europą, nes ten beveik viskas gaminama. Arba kaip rašiau visada yra išeitis atgal "sulipt į medžius" ir laukti kol driogstels koks Jelovstonas, ar asteroidas, ar dar bala žino kas. ---------- Kai žiūrit į paveikslą sudėliotą iš daug puzle dalių, niekda nedarykite išvadų iš vieno, ar pora puzlės dalių, nematant viso vaizdo įspudis būna labai klaidingas.

Bahuriux, per ateinančius 30 metų galime įkurti Marse ar aplink žemę skriejančias kolonijas, kurios taptų pačios savimi išsilaikančios ir sugebėtų ne tik išgyventi, bet ir atkurti civilizaciją žemėje? Ne? Nesupranti, kaip veikia ekonominiai burbulai. Ekonominis burbulas - tai iliuzija, kuri sukelia vartojimą, kai kiekvienas tiki, kad dar augs ta rinka, bet realiai niekam to nereikia, arba jei ir reikia, tai klientas negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Vartojimas teršia - nebūtinai. Kvailas vartojimas teršia, nes yra krūvos technologijų kaip sumažinti taršą išlaikant vartojimo lygį, arba iš vis panaikinti. Iš taršos mažinimo irgi galima stipriai uždirbti. ES save veržia? Šiuo metu atsinaujinanti energija jau pigiau nei rinkos kaina eina, reikia tik tinkamai aplinką sudėlioti. Kodėl UK saulės elementuose pagaminta elektra jau ir po 30€/MWh eina, kai vidutinė rinkos kaina Lietuvoje pvz yra apie 40€/MWh, o UK jinai arčiau 60€/MWh? Tuo tarpu Lietuvoje skaičiuoja, kad saulės energijos kaina 50€/MWh, nors Lietuvoje saulės daugiau ir su ta pačia infrastruktūra pagamini daugiau? Dėl ribojimų, suvaržymų ir didesnės rizikos reikalinga didesnė grąža privilioti investuotojus. Ir nereikia supriešinti kolonijų už žemės įkūrimą ir taršos mažinimą. Pvz. kiek kainuoja perdirbti šiukšles? Dauguma jau perdirbamų medžiagų, perdirbus jos kainuoja pigiau, nei naujos, o taršos išskiriama nuo 2 iki 20 kartų mažiau. Dažnai yra durni įpročiai ar susiklosčiusi tvarka, kai produktai pakuojami į perteklines pakuotes, ar kaip mačiau foto, kai kuriose šalyse bananus nulupa ir sudeda į plastikines pakuotes... Apie "dalis" tai vadinama kaleidoskopo metodu. Tai kad šiuo atveju tu būtent žiūri į vieną detalę ir nesupranti, kad yra visuma. Taršos mažinimas ir ekonomikos žalinimas neprieštarauja mokslo progresui, net jį skatina. P.S. Šiaip Kinija ir Indija investuoja panašiai kiek JAV ir ES bei kartais lenkia. Turint omeny pigesnes sąnaudas, pagal įrengiamus kW dar dažnai ir lenkia. Kitas dalykas, Kinijoje ar Indijoje tarša per gyventoją yra mažesnė nei JAV, o Indijos atveju, ir nei Europoje

Vargu ar supranti, kad tokiems projektams reikėtų nežmoniško kiekio resursų (įskaitant žmogiškuosius). Jei reikėtų perkelti žmones (kad ir santykinai nedidelę jų dalį) į gyvenvietes už Žemės ribų, vien stipriai pakeltų mokesčių neužtektų dėl resursų trūkumo. Todėl susidurtume su prekių ir paslaugų ribojimu kaip rimto karo metu. Tokiu atveju gyvenimo kokybė kristu labai smarkiai. Ir net iškėlus gyvenvietes į Marsą, ten gyvenimo salygos bus blogesnės, lyginant jas su sąlygomis žemėje po didžiausių katastrofų, mega ugnikalnio išsiveržimų ar asteroidų smūgių.