Šikšnosparniuose rado dar vieną pagarsėjusį virusą: „yra dar vieno protrūkio potencialas“ (1)
JAV Kolorado valstijos universiteto mokslininkai laisvėje gyvenančiuose afrikiniuose šikšnosparniuose aptiko Zikos viruso genetinės medžiagos. Šis atradimas yra pirmasis, pranešantis apie šio viruso RNR aptikimą šikšnosparniuose už kontroliuojamų eksperimentų ribų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašoma „Scientific Reports“, atrodo, kad gyvūnai yra užkrėsti natūraliai – arba įkandus užkrėstam uodui.
Zika virusas yra virusų šeimos Flaviviridae dalis, kuriai taip pat priklauso Vakarų Nilo ir dengės karštligės virusai – kurie visi yra uodų platinamos žmones užkrečiančios ligos, todėl labai svarbu suprasti, kaip jos gali plisti ir tarp gyvūnų.
Mokslininkų komanda išanalizavo 198 šikšnosparnių mėginius, surinktus Zikos miške ir aplinkinėse Ugandos vietovėse. Keturi trijų skirtingų rūšių šikšnosparniai turėjo Zikos viruso RNR. Dauguma mėginių buvo ankstesni už pagrindinius Zikos protrūkius, kurie prasidėjo Mikronezijoje ir Prancūzijos Polinezijoje, dar prieš virusui patenkant į Amerikas.
„Mūsų teigiami mėginiai, labiausiai susiję su azijinės atmainos Zikos virusu, buvo paimti iš šikšnosparnių 2009-2013 m.“, – sakoma pagrindinės tyrimo autorės, daktarės Anna'os Fagre pranešime. – Tai gali reikšti, kad azijinės kilmės viruso štamas Afrikos žemyne buvo ilgiau, nei mes iš pradžių manėme – arba tai gali reikšti, kad afrikinės atmainos Zikos viruse įvyko nemažai virusinės evoliucijos ir genominių pokyčių, apie kuriuos mes anksčiau nežinojome“.
Keturi šikšnosparniai iš 198 – tai yra gana nedidelis paplitimas, kas rodo, kad šikšnosparniai yra tik atsitiktiniai nešiotojai. Taigi, gali būti taip, kad jie gali ir nepadėti platinti viruso – ir nesudaryti jo rezervuaro. Tačiau norint patvirtinti, ar taip yra iš tiesų, reikia atlikti daugiau tyrimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad šie rezultatai gauti iš vieno tyrimo, remiantis vien juo būtų rizikinga ir per anksti daryti išvadas apie šio sukėlėjo ekologiją ir epidemiologiją, – teigia A.Fagre. – Tokie tyrimai pasakoja tik vieną istorijos dalį“.
Komanda taip pat nori suprasti, kiek laiko RNR fragmentai išlieka audiniuose – kad galėtų įvertinti, kada šikšnosparniai iš tikrųjų buvo užkrėsti.
„Zoonotiniai virusai visada kelia nerimą, – sako vyresnioji tyrimo autorė, docentė Rebekah Kading. – Yra dar vieno protrūkio potencialas, bet jis kol kas laikosi tyliai. Mes žinome, kad Zikos miške, kur virusas buvo pirmą kartą aptiktas, virusas egzistuoja nežmoginiuose primatuose. Taip pat vis dar kyla tam tikrų klausimų. Nemanau, kad Zikos virusas dingo amžiams“.
Parengta pagal „IFL Science“.
