To tikrai nesate matę: kodėl šis mielas padarėlis turi keturgalvį penį? Net mokslininkai suka galvas (Foto, Video, N-18) (1)
Tarsi nuostabi Australijos gyvūnija nebūtų pakankamai unikali... Ar esate matę echidnos penį?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kiekvienoje penio galvutėje spermatozoidai gaminami ne vienu metu. Poravimosi metu ejakuliacijai echidnos patinas naudoja tik dvi penio galvutes“, – dar 2016 m. sakė „Currumbin Wildlife Sanctuary“ prižiūrėtoja Sarah Eccleston.
Keistas žinduolio elgesys
Ankstesni tyrimai parodė, kad echidnos patinas penio galvutes naudoja pakaitomis. „Mes nustatėme, kad jie elgiasi taip, lyg sujungtų dvi varpas ir galėtų jas naudoti savarankiškai“, – „ScienceAlert“ sakė Melburno universiteto vystymosi biologė Jane Fenelon.
Jane Fenelon kartu su kolegomis tyrinėdami sužeistas trumpasnapes echidnas (Tachyglossus aculeatus) ir kai kurias biologės prisijaukintas echidnas, nustatė, kad kraujo tekėjimas gali būti nukreiptas į vieną jų varpos pusę arba kitą. Tai gali būti susiję su tuo, kaip šie gyvūnai kontroliuoja, kuri pusė pasieks erekciją.
Kodėl echidnos vienu metu naudoja tik dvi varpos galvutes, vis dar neaišku, tačiau tyrėjai įtaria, kad tai lemia konkurencija dėl patelių.
„Keičiant abiejų penio pusių naudojimą, mūsų prisijaukintas echidnos patinėlis gali 10 kartų ejakuliuoti be reikšmingos pauzės, o tai jam leidžia atsikratyti mažiau efektyviais patinais“, – rašoma pranešime.
Negana to, iš karto po ejakuliacijos echidnos sperma būna rutulio pavidalo. Joje yra maždaug 100 spermatozoidų. Tai lemia didesnį išgyvenamumą, greitį ir srauto efektyvumą.
„Daugumoje kitų rūšių spermatozoidai plaukioja atskirai, o echidnos atveju yra kiekvienas spermatozoidas sau“, – teigė komanda.
Just a baby Short-Beaked Echidna, also known as a 'puggle' from @PerthZoo. Along with platypus, echidnas are the only egg-laying mammals in Australia!
— Australian Academy of Science (@Science_Academy) January 20, 2018
More: https://t.co/bye0Usby22 pic.twitter.com/O4acHniHIT
Sterbliniai, tokie kaip koalos, taip pat turi daugiasluoksnius penius, tačiau jų penio galvutės yra tik dvi. Manoma, kad tai spermai padeda patekti į dvigubą patelės gimdą.
Tačiau panašu, kad toks tikslas nepaaiškina keistos echidnos varpos. Kalbant apie patekimą į patelės gimdą, echidnos yra panašesnės į paukščius ir roplius nei kiti žinduoliai.
„Echidnos turi kloaką, t. y. tą skylę, per kurią šalinamas šlapimas, išmatos ir dedami kiaušiniai. Jie turi atskirus vamzdelius visiems šiems reikalams, tačiau jie susilieja netoli išėjimo“, – paaiškino biologė.
„Mes manome, kad echidnos varpa yra pakankamai ilga, kad pasiektų vietą, kur šakojasi gimda.“
4. They are mostly solitary animals, but the rare times they are seen collectively is when they form “an #echidna train”. This is when the female is in season and up to 20 males follow her across great distances, all competing for her attention https://t.co/H31UhTs3nY pic.twitter.com/A6Q56ejlhP
— Guardian Australia (@GuardianAus) February 21, 2018
„Vieninteliai kiti gyvūnai, kuriuos radau panašius į tai, yra kai kurios vėžlių rūšys“, – sakė Fenelon.
„Yra keletas įrodymų, kad visų paukščių, roplių ir žinduolių varpos evoliucinė kilmė yra ta pati, o kloakiniai yra dingusi šio galvosūkio dalis.“
Tai yra prasminga, turint omenyje, kad echidnoms ir vieninteliams vis dar išlikusiems kloakiniams (ančiasnapiams) būdingas keistas žinduolių, paukščių ir roplių genetikos derinys. Kloakinių keliai nuo žinduolių išsiskyrė prieš 187 milijonus metų.
„Mes tikrai žinome, kad echidnos savo varpą naudoja tik poravimuisi, o ne šlapimui šalinti“, – „Australian Geographic“ sakė Fenelon. „Kadangi šlapimui jiems penio nereikia, echidnos turėjo laisvę padaryti jį kur kas sudėtingesnį ir tai matote kitose rūšyse, kurios jį naudoja tik poravimuisi“.
Dažniausiai echidnų patinėliai savo varpą laiko kūno viduje. Tai leidžia jų reprodukciniam priedui išlikti saugiam ir švariam.
Kol kas Australijos echidnos vis dar plačiai paplitusios, tačiau trims Papua Naujosios Gvinėjos ilgasnapių echidnų rūšims gresia pavojus, todėl tolesnės jų reprodukcinės sistemos įžvalgos gali padėti šiuos gyvūnus išsaugoti.
Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Sexual Development“.
