Kodėl dauguma jūrinių paukščių turi tamsesnius sparnus? Gamta dar kartą įrodė, kad yra nuostabus inžinierius - šią gudrybę galime panaudoti ir kurdami lėktuvus

Gal 0,20% ir pagerina kažką, bet tikrai ne 20%. Gal tiems paukščiams reikalingi juodi sparnai kad, nesikondensuotu drėgmė, ar neapledėtu žiema nes prie tam tikrų sąlygų apledėja visi sparnai kurie turi aerodinaminį profilį. Saulė padėtu nudžiovinti ir pašildyti raumenis kai šalta. O žuvėdrų kūnas baltas itariu dėl to, kad mažiau išspinduliuotu šilumos IR bangų pavidalu.

manes irgi straipsnis neitikino lempiniai kazkokie 20%. as speciau irgi panasiai kaip tu galvoji: tikroji priezastis - kazkas su pauksciu kuno temperaturos reguliavimu. sparnai gal greiciau persala, nes didelis pavirsius, o kraujotaka labai menka. su juoda spalva geriau palaiko temperatura. pas paukscius aplamai ne 36C, kaip pas zmones. o berods 40C ar net 42C. tokia aukstesne temperatura sunkiau palaikyt. apledejimas gyvam padarui manau negresia bet idomu buvo paskaityt tokia versija

O kaip organizmas nustato kokios konrečiai spalvos jam reikia? Koks ryšys tarp temperatūros ir spalvos? Aš nemanau kad čia slepiasi logika. Tai tiesiog cheminiai fizikiniai dėsningumai, bet kokie?

Evoliucija. Nes paukščiai tikrai patys nesidažo sparnų specialiai. Turbūt geriausias pvz. iš visų jūrinių paukščių albatrosai jų sparnų viršus tamsus, o apačia balta. Mūsiškės žuvėdros labiau pilkais sparnais būna. Yra toks bajeris, kad šiltesnis oras kaip tik labiau panašus į medų ir teka turbulentiškai, o šaltas į žirnius ir teka labiau laminariškai, turiu galvoj klampumą viscouos anglų k. Ir kaip tik šiltas oras turi didesnį pasipriešinimą skin friction. Bet aerodinamikoj yra niuansų, čia tas pats bajeris kaip ir golfo kamuoliukų atveju, kad iki Re100000 turbulentinis aptekėjimas kažkiu stebuklingu būdu turi mažiau drag, nei laminarinis. Kaip tik žuvėdros ir papuola į Re50000-100000 ribas.

Taip evoliucija. Tai buvo ilgas kartų procesas. Pajuodėjo visas viršus ne iš karto. Tūkstančiams kartų gal tik kelios plunksnos juosdos buvo, o gal dar tik pilkos. Kadangi jie įgavo minimalų pranašumą fiziškai, jų rūšis tapo atparesnė toms sąlygoms ir mutacijos linija gavo galimybę toliau mutuoti per tūkstančius sekančių kartų. Kas sunkiau prisitaiko, tiems sunkiau išgyventi, laimėti konkurencinę kovą duotose sąlygose: todėl jie galėjo išsskristi kitur ir bandyti prisitaikyti kitose sąlygose. Tapo kita rūšimi, su kitokios spalvos pluksnomis ar dar kitokiais fiziniais požymiais. Esmė manau genų mutacijose, ar jos palankios ar ne - lemia gamtos sąlygos. Genai, smegenys reaguoja į gamtos sąlygas ir įtakoja mutacijas, bet plunksnų perdažymas įvyksta tik per n tūkstančių vadų. Nesu specialistas, bet manau maždaug taip evoliucija veikia.

ne taip veikia evoliucija daug paprasciau. viskas vystosi paraleliai ir dubliavimosi metodais. tiesioginis issivystymas tebuna tik viena karta. arba nepriklausomai(pakartojimas) - jei dar neturejo ta rusis - viena karta. spalvos pigmentacija atsirado zenkliai anksciau. ir ne pas jokius paukscius. jie ta jau turi genetiskai. mes visi turim. tiesiog siti genai miegantys - ar kaip ten aiskina - "siuksles". ir va butent plunksnu reikiama spalva gali atsirast per kelias kartas. lygiai taip pat gali ir isnykt per kelias kartas. sitas darosi greitai. priklauso kokio pamatinio lygmens genai. kiekviena rusis unikaliu genu turi labai nedaug. gal ir procento daliu nera. tiesiog reikia atsirinkt ju svarbos eiliskuma. spalva tikrai labai senovine savybe. plunksnos aiskiai naujesne - is dinozauru kokiu. jau tik pauksciam greiciausiai budinga. spalva keitinet gales visi. o va plunksnas augintis - tik pauksciai ir ju palikuonys. ar isvestiniai is dinozauru. va taip veikia evoliucija - kompleksiskai. mes irgi daug visko turim - tarp "siuiksliu" tame tarpe ir regeneracija, ir ilgaamziskuma, ir atsparuma virusams, ir dafiga visko bet net nemokam normaliai naudotis ... net ka parasiau sitam poste suprast cia forume tegali tik gal kas desimtas... vanduo aiskiai nepatenka...

Sutinku, kad pigmento gaminimo genai jau yra nuo seniai, nuo tėviškosios paukščių rūšies, bet kažin ar jie taip greitai įsijungia. Nori pasakyt, jei žuvėdrų 10 kartų išaugintume narve, kur nėra tiek šviesos, tai pasikeistų plunksnų spalva? Kažkaip netikiu, kad taip greitai persijungtų genai. Man atrodo reikia tūkstančių kartų, kad taip įvyktų ir vyktų po truputį, dalimis. Net jei pasikeistų per 10 kartų, tai vistiek požymiai ryškėtų per kelias kartas. Nebus, 8, 9 baltos ir bac: 10 kartos - juodas viršus. Su albinosais taip būna, bet ten ne dėl aplinkos sąlygų pakitusiu, o tiesiog sutrinka normali pigmento gamyba.

Nereikia, Skandinavuose buvo tyrimas, kur per 20 metų kažkokio paukščio sparnai pasikeitė tiek reikšmingai, kad susidūrimų su automobiliais beveik išnyko visai.

tu aiskiai nesupranti evoliucijos. spalvos jau yra genuose. visos. niekas ten naujai nesivysto. ta ka aprasei - kryptingas veisimas. kai norima pagreitintai isveist kazkokia spalva. atrenkami palikuonys su reikiama spalva - o kiti sunaikinami. procesas greitesnis. evoliuciskai veikia leciau. daugumos metodu. nereikalingos spalvos palikuonys greiciau zusta patys. o reikiama spalva pradeda dominuot. o nereikiama - "uzmiega". ar tampa "siuksles genais" prie ko cia albinosai kazkokie? pas juos tiesiog sutrikus genetine mutacija iki 1 varianto. arba spalvos uzsiblokave. arba iskart visos kartu. ten tiesiog genetiniai invalidai.

Dar kartą perklausiu tą patį klausimą. Manai, kad žuvėdras patalpinus į kitas sąlygas, gretai, per kelias kartas įsijungs/išsijungs plunksnų spalvos miegantys genai, plunksnos taps kitokios spalvos? Per kelias kartas? Man atrodo šie procesai žymiai ilgiau trunka, genai taip greitai nesureaguoja. Kad ir papūgos Lietuvoje, jos gi atkeliavo iš kitų sąlygų, spalvotos jų plunksnos. Man atrodo, jas ir Lietuvoje veisia, bet jų plunksnos nepasidaro panašios į mūsų kraštų paukščių plunksnų spalvas, o juk yra miegantys genai, pilko atspalvio spalvų. Arba žvirblis 10 kartų skariadantis virš jūros nepasidarys viršuje juodas, apačioje baltas, kaip žuvėdra. Netikiu, kad taip greitai. Jei kokius 5000 metų paskraidytų virš jūros, tikiu, kad miegantys genai persijungtų ir taptų panašių spalvų, kaip žuvėdros.

Paimi du lėktuvus to paties modelio nudažai vieno sparnus juodai kito baltai ir paleidi. Spėju skirtumo didelio nebūtų. Bet ateityje galės dažyti lėktuvo sparnus kokia nori spalva kaip ir dabar . Paukščių plunksnų spalvos mano nuomone labiau susijusios su maskavimusi. Vieni paukščiai yra margi kiti pilki kiti visai juodi. Viskas priklauso nuo to kokioj aplinkoj jie dauginasi ir gyvena. Juoda ar tamsi plunksnų spalva gali būti naudinga perint kiaušinius. Plunksnų spalvos gali būti susijusios su paukščių regėjimu. Tų priežasčių gali būti ir daugiau.

butent. kai aplinkos faktoriu labai daug - nusistovi kazkokiu savybiu balansas. kuri ismust evoliuciskai sunku. nes net genetinio kitimo greitis nustatomas evoliuciskai. bet mokslas supranta kai kurias priezastis - o svarbiausia - moka genetinius pokycius atlikt zenkliai greiciau. selekcija - cia pakankamai letas budas. bet mes jau turim galimybes keist vienos kartos remuose keliasdesimt kartu. kai atsirado dnr redagavimas. cia faktiskai sparta padidinta 100 kartu eiles. o jus net suvokt kai kurie nenorit... cia viskas ko dabar reikia - atitinkamo masto finansavimo. o ta pauksciu sparnu spalva patikrint nesunkiai galima net atbuliniu metodu - atsekt genetinius skirtumus...

nevisada plunksu spalva del pigmnentu buna vienokia ar kitokia. kazkada maciau dokumentika, kad kai kuriu pauksciu spalva atsiranda paprasciausiai sugeriant vienas spalvas, o atspindi kitas. tarp plunksu patekusi balta sviesa praeina panasiai kaip per stikline prizme ir balta sviesa isskaidoma i jos sudedamasias dalis

Tikriausiai tai realistiškiausias paaiškinimas - genų perdavimas. Panašiai čia buvo straipsnis, kai vienoje saloje musės yra be sparnų. Priežastis - visos skraidančios buvo nupūstos vėjo ir žuvo, o išliko prasčiau skraidančios arba išvis neskraidančios. - Tikriausiai tas pats ir su plunksnomis - ilgainiu daugėjo genų su juodomis spalvomis, NES su tamsesniais sparnais paukščiai buvo atsparesni, tad ir jų dauginimas ilgainiu pradėjo dominuoti.

- Nėra čia jokių stebuklingų niuansų. Golfo kamuoliuko paviršius sudarytas iš mažyčių šešiakampių, kurie sugeba suardyti oro pasipriešinimą, tad vėjas kamuoliuką veikia minimaliai. - Butbolo kamuolius taip pat jau gamina su specialiu paviršiumi, kad sumažinti vėjo įtaką. - O turbulentinio aptekėjimo skaičiavimai tėra tik matematinė, gebėjimo sumažinti trintį, išraiška. Nenustebčiau jeigu kamuoliuko šešiakampių dydis taip pat pagrįstas skaičiavimais.

Kaip smagu kartais paskaityti etatiniu komentaroriu sapaliones… prabego daug metu, bet mazai kas keiciasi. Komentuojama norint pasirodyti protingesniu, nors apie tema realiai neismanoma praktiskai nieko, is kazkokiu nuogirdu ir tt. Tiesiog nueikit i youtube ir paklausykit tikru mokslininku komentaru sia tema. Aciu aaa000, bahuriux uz gera nuotaika

"Nueik, pasiklausyk" - tokį komentą, gali ir pirmokas parašyt. Čia niekas nepretenduoja į mokslininkus. Pats gal dar mažiau sharini šitoj temoj.

Manau, kad tiek pat. Ir del to sia tema nieko nekomentuoju, - nes neturiu kompetencijos. Taciau kompetencijos pakanka suprasti, kad komentarai yra visiskos sapaliones, nesuprantu kam gincytis tema kurioje tu nieko nesupranti? O tie veikejai komentuoja VISUR, po kiekvienu straipsniu. Ar tai butu karine tematika, organizmu evoliucija, bioinzinerija, virusologija, statys, branduoline fizika, kosmologija, you name it dabar paaiskejo, kad jie dar aerodinamikos specai, give me a break

Jei dar nepakankamai susinervinai ir neįtraukei į preišų sąrašą, ką padaryti primygtinai rekomenduoju, tai dar parašysiu šį tą, ko mokslininkai nekomentuoja, bet daro bet kas, kas žino ką daro, savo garaže. Paukščių plunksnos atlieka vieną įdomų dalyką ko lėktuvai nenaudoja. Sparno viršuje plunksnos atsiverčia aukštyn ir sumažina atbulyn tekančio atplyšusio oro srauto neigiamą įtaką, kai yra pasiekiama stall kondicija, tas būna kai atakos kampas didelis, o greitis mažas Kas yra stall .youtube.com/watch?v=WFcW5-1NP60 Kaip to būtu galima išvengti ir kaip tą daro paukščiai .youtube.com/watch?v=N4zfE5C7CYw

Atvirai sakant, “uzsipuoliau” del komentaru apie evoliucija