Keturių kenkėjų kampanija – beprotiškas Kinijos karas prieš žvirblius: iš pažiūros „teigiamas“ efektas turėjo katastrofinius padarinius (Foto, Video) (6)
Keturių kenkėjų kampanija buvo vienas iš pirmųjų veiksmų, kurių buvo imtasi Didžiojo šuolio Kinijoje metu 1958–1962 m. Pagrindiniu taikiniu tapo žvirbliai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keturių kenkėjų kampaniją 1958 metais pristatė Mao Zedongas, kaip higienos kampaniją, kurios tikslas buvo išnaikinti kenkėjus, atsakingus už maro ir ligų perdavimą:
- uodai, atsakingi už maliariją
- žiurkės, platinančios marą
- paplitusios ore musės
- žvirbliai, ypač Eurazijos karklažvirbliai, kurie lesė grūdus ir vaisius
Neteisingai sugalvota idėja sukėlė didelį ekologinį disbalansą, o kartu su kitomis klaidingomis politikos priemonėmis, kurias įgyvendino vyriausybė, sukėlė destruktyvių įvykių grandinę, dėl kurios per trejus metus žuvo apie 50 mln. žmonių.
Didžioji žvirblio kampanija buvo dalis dar didesnės programos, pavadintos „Didžiuoju šuoliu į priekį“, kurią 1958 m. inicijavo pirmininkas Mao Zedongas, kad per sparčią industrializaciją ir kolektyvizaciją iš esmės agrarinė tauta taptų klestinčia socialistine visuomene.
Siekdamas perimti žemės ūkio kontrolę ir sukurti grūdų paskirstymo bei tiekimo monopolį, Mao panaikino nuosavybės teisę į privačią žemę ir įvedė bendruomeninį ūkininkavimą. Daugeliui valstiečių, atplėštų iš savo žemių, buvo liepta vykdyti didžiulius infrastruktūros projektus ir gaminti geležį bei plieną.
|
Tuo pačiu metu Mao pradėjo patriotinę sveikatos kampaniją, skirtą ligas plintantiems kenkėjams naikinti. Kartu su uodais, žiurkėmis ir musėmis Mao siekė išnaikinti Eurazijos žvirblį, kuris maitinosi grūdais. Mao patarėjai apskaičiavo, kad vienas žvirblis kasmet sulesa 1,8 kg grūdų, o už kiekvieną milijoną nužudytų žvirblių užtektų papildomo maisto 60 000 žmonių.
Nedaugelis žmonių suprato natūralios ekosistemos pusiausvyros sutrikimo pasekmes ir net jei tai padarytų, Mao vis tiek nebūtų jų klausęs.
„Mao nieko nežinojo apie gyvūnus. Jis nenorėjo diskutuoti apie savo planą ar klausytis ekspertų. Jis tiesiog nusprendė, kad „keturi kenkėjai“ turi būti sunaikinti “, - sako vienas žymiausių Kinijos aplinkosaugos aktyvistų Dai Qingas.
Po kampanijos paskelbimo prasidėjo neįtikėtinas žvirblių skerdimas. Buvo naudojami visi įmanomi paukščių žudymo būdai.
Jie buvo nušauti ore, naikinami lizdai, daužomi kiaušiniai ir žudomi jaunikliai. Žvirbliai buvo gaudomi tinklais arba masalais. Paukščiai taip pat buvo nuodijami užterštu maistu ir vandeniu. Žiauriausias žudymo būdas buvo išsekinti paukščius.
Žmonėms buvo liepta išeiti į atvirus laukus ir mušti puodus ir keptuves sukuriant siaubą paukščiams varantį triukšmą. Žvirbliai pakildavo į orą ir skraidydavo ratais, per daug išsigandę, kad nusileistų, kol krito negyvi nuo išsekimo.
Kai kurie žvirbliai rado prieglobstį įvairių Kinijos diplomatinių atstovybių patalpose. Lenkijos ambasadoje Pekine sargybiniai neleido kinams patekti į patalpas, kad atbaidytų ten besislapstančius žvirblius. Tuomet minia apsupo ambasadą ir dvi dienas nuolat mušė būgnus. Galų gale lenkams teko kastuvais išvalyti ambasados teritoriją nuo negyvų žvirblių.
Tęsinys kitame puslapyje:
Žiaurioje akcijoje su fanatišku efektyvumu dalyvavo milijonai žmonių. Šanchajaus laikraštyje buvo rašoma, kad per vieną dieną buvo nužudyti 194 432 žvirbliai.
Siekiant paskatinti žmones dalyvauti akcijoje, buvo surengti konkursai tarp vyriausybės darbuotojų ir moksleivių, o nematerialūs apdovanojimai buvo skiriami tiems, kurie įteikė daugiausiai žiurkių uodegų, negyvų musių ir uodų ar negyvų žvirblių. Judėjimas tapo tam tikra sporto šaka, bent jau vaikams, kurie dalyvavo labai entuziastingai.
Per ateinančius trejus metus buvo nužudyta maždaug milijardas žvirblių, 1,5 milijardo žiurkių, 100 milijonų kilogramų musių ir 11 milijonų kilogramų uodų. Nors likvidavimo programa buvo nepaprastai sėkminga, netolimoje ateityje ji sukėlė katastrofą.
Tiesioginė keturių kenkėjų kampanijos pasekmė buvo Didysis badas. Kinams tapo skausmingai akivaizdu, kad žvirbliai lesa daugiau nei grūdus – jie taip pat naikino vabzdžius.
Kai jų pagrindinis plėšrūnas išnyko, vabzdžiai sunaikino pasėlius, todėl ryžių derlius sumažėjo. Taip pat išplito skėrių populiacijos, niokodamos šalį ir apsunkindamos ekologines problemas, kurias jau sukėlė Didysis šuolis, įskaitant platų miškų naikinimą ir piktnaudžiavimą nuodais bei pesticidais.
Didžiojo bado metu (1959-1961) mirė nuo 20 iki 50 milijonų žmonių.
Mao liepė nutraukti kampaniją prieš žvirblius, pakeisdamas juos blakėmis, nes žvirblių naikinimas sutrikdė ekologinę pusiausvyrą, o vabzdžiai sunaikino pasėlius, nes nebuvo natūralių plėšrūnų.
Šiurpus epizodas yra pamoka žmonijai, kas gali nutikti, kai ekosistemoje bus atlikti neapgalvoti pakeitimai. Deja, pamoka nebuvo išmokta.
1998 metais panaši programa buvo pradėta Čongčinge. Pietvakarių žemės ūkio universitete pastebėtas plakatas kvietė žmones „atsikratyti keturių kenkėjų“, tik šį kartą žvirbliai buvo pakeisti tarakonais. 2004 m. Kinija vėl ėmė gaudyti civetines kates, siekdama sustabdyti SARS viruso plitimą, nors nebuvo rasta jokių įrodymų, siejančių katę su virusu. Remiantis BBC straipsniu, pareigūnai taip pat planavo pradėti „patriotinę sveikatos kampaniją“, skirtą žiurkėms ir tarakonams, kuri yra baisiai panaši į Mao Didžiojo žvirblio kampaniją.