Padėtis dramatiška ir savaime nepasitaisys: kodėl Lietuvoje paukščiai nyksta 5 kartus sparčiau ir ką dėl to daryti?

Taigi istorijoje jau pilna pavyzdžių. Buvo toks Mao Dzin Dzin, kuris paskelbė karą žvirbliams. Kaip manot, kuo tai baigėsi? ( Buvo čia neseniai straipsnis). Buvo Australija su importiniais triušiais. Reikia priminti kuo tai baigėsi? Pesticidų naudojimas beprotiškais kiekiais. Trąšų naudojimas dar beprotiškesniais. Ieškoti žmogaus kvailumo tikria nereikia, faktai akis bado.

O tu pasakyk tą debilams valdžioje, nes pagal juos viskas turi būti nušienauta tada ir tada, kitaip žemdirbys išmokų negaus ar jam dar ir baudas uždės.

Stebėtojas, valdžioje tokie patys debilai, kaip visuomenėje. Kalbant apie šienavimą, taisyklės keičiasi. Šįmet Vilniaus m. savivaldybė didelę dalį teritorijų šienavo tik jau rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo mėnesį, tik palei pat kelią kelkraščius nušienavo. Tiesa, kyla bėda dėl laukinių gyvūnų, t.y. juos pastebėsi vėliau.

Pastebėjimas dėl šienavimo pvz. Saulėtą dieną kai lauke +30 nušienautos pievos dirvos paviršiuje temperatūra bus +40 ir daugiau, o nešienautoje pievoje +20, o kur dar išsaugota vabzdžių įvairovė...

truputį perdėjai. 20C skirtumas juk nesusidaro

EEE, žinau ir apie temp skirtumus, ir dar daug kitų niuansų, kaip drėgmę, ne tik vabzdžių, bet ir augalų bioįvairovę, teršalų sulaikymą ir t.t. Dėl to ir įvardinu gerą praktiką pradėtą taikyti.

Pirmiausia, tai "toje ir toje šalyje daug HE" tai nėra argumentas O Lenkai turi daug anglim kūrenamų elektrinių ir ką? Ekologinius argumentus parašiau savo praeitam poste, ar juos dabar ignoruosi, nes "latviai ir norvegai turi daug HE"? Norvegai iš HE gauna daug daugiau naudos, nei Lietuviai. Ten kitokios srovės ir daugiau upių. Bet, aišku, ekologinės pasekmės ir ten egzistuoja, jei tik įmanoma būtų gerai keisti kuo nors kitu. Tiesiog, Norvegai turi labai daug kalnų upelių ir, jei vieną kitą patvenkia, tai galima labiau pateisinti, nei mažytėje Lietuvoje pristatinėti virš 1000 užtvankų su barjerais ant visai nesraunių upeliukų. O Latvijoje manau, kad tikrai klaida ir ekologines pasekmes tikrai viso to dar pajus, o dalį, kaip pvz nykstančias upių žuvis ir moliuskus ir dumblėjimas jau ir dabar jaučiasi, kaip ir Lietuvoje. Nesisieja man nei kiek HE su vėjo energetiką. Gal turi omenyje hidroakumuliacinę elektrinę, kuri galėtų išlyginti nepastovią vėjo elektrą? O be vėjo juk yra ir daugiau elektros gavybos būdų, pvz atominė. Žinoma, suprantu tuos visus argumentus prieš atominę, bet palyginus pagal tai kiek atominės priteršią/prikenkia ir kiek pagamina elektros, tai pagal šį santykį hidroelektrinės net nesilygina....

Atominės yra visiškai netinkamos derinimui su atsinaujinančia. Statybos brangios, gamyba teoriškai gali būti lanksti, bet jei apkrausi tik 10% laiko, tai 1 MWh kaina bus ne 120€/MWh, kaip dabar Hinklei Point C, o 1200€/MWh. Iš esmės naudoti akumuliatorius net ir tretiniam rezervui tampa pigu. Ir tada kaip ir nebelieka prasmės statyti vėją ar saulę, statai tik atomines, su mažiausiai 120€/MWh vidutine kaina, kai vėjo+saulės+akumuliatorių mixas ir dujos iki 10% kainuos kažkur 50€/MWh. Atominių prisistačius dujų vis tiek reikės.

HE visgi naudojamas kaip tam tikras akumuliatorius. PVZ, Kauno HE paprastai dirba vadinamuoju sanitariniu debitu, dirba vienas iš keturių agregatų kad nemunas neišdžiūtų. Tuo metu baseine kaupiasi vanduo. O kai prireikia galios tada paleidžiami visi keturi kol vandens pakanka. O atominė reguliavimui nenaudojama, nes pirma, reaktorius turi dirbti pastoviu darbo režimu. Antra, kad atominė atsipirktų ji statoma kiek galima didesnė ir dirba kiek galima ilgiau kad pagaminti daugiau elektros. Todėl statomi atominiai gigantai kad atsipirktų. Mažos atominės neatsiperka niekaip todėl jų nestato. O akumuliatoriai brangūs dar nepaisant visų laukiamų pigimų. O kiek HE kainuoja nemaža mistika, nepigu bet tai ilgalaikė investicija ir tarkim valstybė gali terliotis su tokiu dalyku.