Milijonai milžiniškų vorų įsiveržė į Džordžijos valstiją, JAV: kelia siaubą gyventojams ir suka net 3 metrų gylio tinklus (Foto, Video) ()
Verandos, elektros laidai, pašto dėžutės ir daržo lysvės daugiau nei 25 Džordžijos valstijos apskrityse buvo padengti tankiais, rato formos ryškiai geltono Joro voro (Trichonephila clavata), invazinės rūšies, kilusios iš Rytų Azijos, tinklais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmasis iš 7,6 cm ilgio vorų buvo pastebėtas 128 km į šiaurės rytus nuo Atlantos 2014 m.; greičiausiai jis ten nukeliavo autostopu gabenimo konteineryje, sakoma jo atradėjo Ricko Hoebeke, Džordžijos gamtos istorijos muziejaus kolekcijų vadovo pareiškime.
Nuo tada vorų populiacija ir arealas nuolat plėtėsi visoje valstijoje, tačiau niekas neinformavo gyventojų ar tyrinėtojų, su kokiu kiekiu vorų jie susidurs šiais metais.
Džordžijos universiteto entomologas Willas Hudsonas sakė, kad jo veranda tapo netinkama naudoti po to, kai ją uždengė 3 metrų gylio voratinklių antklodė. Jis tvirtina, kad nužudė daugiau nei 300 vorų.
„Praėjusiais metais buvo daugybė vorų ir jie pradėjo kelti nepatogumų, kai dirbau kieme“, – sakoma Hudsono pranešime. „Šiemet turiu jų kelis šimtus, ir dėl jų ši vieta atrodo baisi. Tai tarsi scena iš filmo „Arachnofobija“.
Kinijoje, Taivane, Japonijoje ir Pietų Korėjoje paplitę Joro vorai priklauso vorų grupei, vadinamai „orbų audėjais“ dėl labai simetriškų, apskritų tinklų. Nors vorai yra nuodingi, jie naudoja nuodus tik tam, kad sulaikytų grobį, kurį įsuka į savo tinklus. Nuodai nekelia pavojaus žmonėms, šunims ar katėms, nebent jie yra jiems alergiški. Nors vorai gali įgelti, jei jiems gresia pavojus, jų įkandimai dažnai nėra pakankamai stiprūs, kad pažeistų odą.
Dauguma Joro vorų Džordžijoje tikriausiai numirs lapkričio pabaigoje, tačiau tai toli gražu ne paskutiniai vorai, kuriuos pamatysime. Dabar, kai vorai įsitvirtino Džordžijoje, ekspertai mano, kad voragyviai gali išplisti dar toliau į kitas panašaus klimato valstijas. Joro voro patelė deda kiaušinių maišelius, susuktus kartu su šilku, kuriuose yra ne mažiau kaip 400 voriukų. Pavasarį išsiritę jaunikliai joja vėjyje ant šilko gijos ir nuskrenda didžiuliais atstumais, panašiai kaip vorų jaunikliai Elwyn Brooks White romane „Šarlotės voratinklis“.
Daugelis invazinių rūšių yra linkusios destabilizuoti ekosistemas į kurias patenka, tačiau kai kurie mokslininkai yra optimistiškai nusiteikę, kad vorai iš tikrųjų gali atnešti netikėtos naudos. Džordžijos universiteto entomologė Nancy Hinkle sakė, kad Joro vorai naikina uodus, gaudo muses ir invazines marmurines skydblakes, kurios neturi natūralių plėšrūnų ir yra žinomos dėl pasėlių niokojimo.
„Joro vorai suteikia mums puikių galimybių natūraliai, be chemikalų, nuslopinti kenkėjus, todėl bandau įtikinti žmones, kad daugybė didelių vorų ir jų tinklai yra gerai! – sakė Hinkle.
