Jau kurį laiką mokslininkai dalija perspėjimus, kad visame pasaulyje smarkiai sumažėjusi gyvūnų biologinė įvairovė pranašauja šeštojo masinio išnykimo Žemėje pradžią.

Tempai didesni, nei manyta

Nepaisant daugybės įrodymų, kad šis niūrus reiškinys vyksta aplink mus, ne visi su tuo sutinka.

„Dramatiškai išaugęs rūšių išnykimo tempas ir mažėjantis daugelio gyvūnų ir augalų populiacijų gausumas yra gerai užfiksuotas, tačiau kai kurie neigia, kad šie reiškiniai prilygsta masiniam išnykimui“, – sako Havajų universiteto biologas Robertas Cowie.

„Šis neigimas grindžiamas labai šališku krizės vertinimu, kai daugiausia dėmesio skiriama žinduoliams ir paukščiams ir neatsižvelgiama į bestuburius, kurie, žinoma, sudaro didžiąją biologinės įvairovės dalį“, – teigia mokslininkas.

Naujajame tyrime R.Cowie ir jo kolegos mokslininkai siekia atkreipti dėmesį į bestuburių gyvūnų nykimą, kuriems diskusijose apie biologinės įvairovės nykimą skiriama gerokai mažiau dėmesio nei stuburiniams gyvūnams – net gerbiamoje IUCN nykstančių rūšių raudonojoje knygoje, kuri yra bene svarbiausias pasaulyje rūšių išnykimo registras, daugiausia dėmesio skiriama paukščiams, žinduoliams ir varliagyviams.

„Raudonoji knyga yra labai neobjektyvi“, – tyrime rašo mokslininkai.

Mokslininkai teigia, kad nuo 1500 m. išnyko apie 1,5 proc. įvertintų žinduolių ir paukščių rūšių pagal IUCN skaičiavimus, o tai ne taip jau ir toli nuo „foninio“ išnykimo tempo, kuris egzistuoja tarp masinių išnykimų, rašo „Science Alert“.

Foninis išnykimo lygis, dar vadinamas įprastiniu išnykimo lygiu, reiškia standartinį išnykimo lygį Žemės geologinėje ir biologinėje istorijoje iki tol, kol žmonės tapo pagrindiniu išnykimo veiksniu. Tai visų pirma iki žmogaus atsiradimo buvęs išnykimo tempas laikotarpiais tarp didžiųjų išnykimo įvykių.

Masiniai išnykimai yra plačiai paplitę ir greiti biologinės įvairovės mažėjimai Žemėje. Tokį įvykį identifikuoja staigus daugialąsčių organizmų įvairovės ir gausos pokytis.

Paskutinis, penktasis masinis išnykimas, vadinamas Kreidos-terciaro masiniu rūšių išmirimu, vyko prieš 65 milijonus metų. Manoma, kad jo metu dėl klimato pasikeitimų, kuriuos greičiausiai sukėlė meteoritas bei padidėjęs vulkanų aktyvumas, išmirė apie 75 proc. visų rūšių, tarp kurių žymiausi buvo dinozaurai.

Veiksmų imtis reikia dabar

Siekdami pabrėžti didžiulį biologinės įvairovės nykimo mastą, kurio nepastebi IUCN duomenys, tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė moliuskams, kurie yra antras pagal dydį bestuburių gyvūnų filumas po nariuotakojų. Patys bestuburiai sudaro didžiąją daugumą žinomų gyvūnų rūšių (kai kuriais duomenimis, iki 97 proc.).

Teigiama, kad nuo 1500 m. galėjo išnykti nuo 7,5 iki 13 proc. visų maždaug 2 mln. žinomų augalų ir gyvūnų rūšių Žemėje, t. y. išnykimo procentas buvo daug didesnis nei pripažįsta IUCN.

„Įtraukus bestuburius, buvo labai svarbu patvirtinti, kad iš tiesų stebime šeštojo masinio išnykimo Žemės istorijoje pradžią“, – sako R.Cowie.

Vis dėlto, tyrėjai pabrėžia, kad, priklausomai nuo to, kur žvelgiama, kai kurioms rūšims per dabartinę krizę sekasi geriau nei kitoms: jūrų rūšių išnykimas ir augalų išnykimas dar neatrodo toks spartus, kaip daugelio sausumos gyvūnų išnykimas.

Nepaisant to, mokslininkai teigia, kad konkretūs išnykimo rodikliai, kuriuos kol kas siūlo IUCN Raudonoji knyga, neatskleidžia viso biologinės įvairovės nykimo vaizdo.

„Dabartiniai išnykimo tempai, ypač sausumos bestuburių, yra daug didesni nei foniniai išnykimo tempai“, – rašo autoriai.

Ar galima sustabdyti šias pavojingas tendencijas, mokslininkai atsakymo neturi. Tačiau jie pažymi, kad neigti krizę ar nesiimti veiksmų yra mūsų moralinės atsakomybės atsisakymas, ir ragina mokslininkus bei gamtosaugininkus ir toliau atkreipti dėmesį į biologinės įvairovės krizę bei puoselėti „įgimtą žmogaus supratimą“ apie biologinę įvairovę, rašo „Science Alert“.

Jie taip pat pažymi, kad greičiausiai nepavyks išgelbėti visų šiuo metu nykstančių rūšių, tačiau jei veiksime rūpestingai ir skubiai, galbūt pavyks išsaugoti bent jau daugumą.

Komentarai ()