Mūsų planeta gyvena „vėstančios Saulės“ sąlygomis, todėl artimiausiais dešimtmečiais žmonija susidurs ne su pasauliniu atšilimu, o su globaliniu atšalimu, tvirtina Rusijos mokslininkas.

Rusijos Mokslų akademijos Pagrindinės astronominės observatorijos Pulkove kosminių tyrimų laboratorijos vadovas Habibula Abdusamatovas mano, kad Saulės spinduliavimo intensyvumas pamažu silpnėja ir maždaug 2041 m. pasieks minimumą. Būtent tai esą taps svarbiausia smarkaus atšalimo Žemėje priežastimi.

Rusijos Pulkovo observatorijos mokslininkai ruošiasi atlikti eksperimentą, kurio metu artimiausius 11 metų matuos laikinąsias Saulės formos ir skersmens variacijas, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Specialistai tikisi, kad šio eksperimento rezultatai padės tiksliau prognozuoti artėjančio atšalimo pradžią ir mastą. Taip pat manoma, kad jie leis galutinai paneigti antropogeninę globalinės klimato kaitos prielaidą.

H. Abdusamatovas tvirtina, kad žmogaus veiklos sukeltas „šiltnamio efektas“ nesustabdys artėjančio pasaulinio atšalimo. Pasak jo, geriausiai tai patvirtina faktas, kad ciklinius atšilimo ir atšalimo periodus mūsų planeta daugybę kartų yra patyrusi tolimoje praeityje, kai nebuvo nė kalbos apie pramonės poveikį atmosferai.

Mokslininko teigimu artėjantis atšalimas smarkiai padidins sniego ir ledo dangos plotą ir sumažins dujų koncentraciją atmosferoje. Šie ir kiti šalutiniai veiksniai savo ruožtu sustiprins atšalimo procesą.

Rusijos Pulkovo observatorijos mokslininkai prieš metus pranešė pirmą kartą nustatę dviejų šimtmečių ciklinius Saulės spinduliavimo pokyčius, kurie turi lemiamos įtakos Žemės klimatui. Jų teigimu pavyko įrodyti, kad kelis pastaruosius tūkstančius metų egzistavo neabejotinas tiesioginis ryšys tarp maždaug 200 metų ciklinių Saulės švytėjimo pokyčių ir globalinių Žemės temperatūrų permainų.

Rusijos mokslininkai nagrinėjo 11 ir 200 metų ciklinių Saulės aktyvumo variacijų poveikį Žemės klimatui. Paaiškėjo, kad 11 metų ciklo poveikį klimatui iš esmės „išlygina“ ir nuslopina Pasaulinio vandenyno šiluminė inercija. Tačiau 200 metų Saulės švytėjimo ciklinės variacijos smarkiai įtakoja Žemės klimato pokyčius. Dėl planetos šiluminės inercijos jie vėluoja 15 – 20 metų, tačiau Saulės esą neabejotinai yra svarbiausioji klimato permainų Žemėje priežastis.

H. Abdusamatovo teigimu nustatytas 200 metų Saulės ciklo dėsningumas leidžia prognozuoti, kad maždaug šio amžiaus viduryje Žemėje dėl natūraliai sumažėjusio Saulės spinduliavimo prasidės smarkus atšalimas. Jis gali būti panašus į tą, kuris „minimalios“ Saulės ciklo metu 1645 – 1715 m. vyko visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Grenlandijoje. Tuomet Londone buvo užšalusi Temzė, Paryžiuje – Sena, Olandijoje – visi kanalai. Grenlandijoje žmonės buvo priversti trauktis iš gyvenamųjų vietų dėl pradėjusių slinkti ledynų.

Pulkovo observatorijos mokslininkų teigimu Saulė dar paskutinįjį XX a. dešimtmetį pasiekė lėto švytėjimo silpnėjimo etapą, o šiuo metu stebimas klimato atšilimas esą vyksta dėl to, kad Žemė vis dar atiduoda per XX amžių sukauptą šilumą. H. Abdusamatovas ir jo kolegos tvirtina, kad aptiktas Saulės ciklų ir klimato pokyčių dėsningumas įrodo, jog „šiltnamio efektas“ negali turėti lemiamos įtakos klimato permainoms. Šis veiksnys „toli gražu“ neprilygsta 200 metų Saulės švytėjimo ciklo poveikiui Žemės klimatui, teigia mokslininkai. Jų manymu „šiltnamio efektas“ turi tik nedidelį poveikį atmosferos šiltėjimui. Pasak Pulkovo observatorijos mokslininkų, klimatologus nustebinęs prasidėjęs viršutinių Pasaulinio vandenyno sluoksnių atvėsimas yra neabejotinas įrodymas, kad Žemėje jau pasiekta maksimali įšilimo riba.

Pastaruoju metu netyla kalbos ir dėl keistai mažo Saulės aktyvumo, kelia susirūpinimą mokslininkams. Kodėl neaktyvios Saulės periodas taip užtruko, nesenai aptarinėjo į Montanos valstijos (JAV) universiteto surengtą tarptautinę Saulės tyrimų konferenciją susirinkę mokslininkai iš Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalių.

Nors neaktyvios Saulės periodai yra natūralus reiškinys, šis trunka neįprastai ilgai, teigia specialistai. „Saulė ir toliau negyva“, - tvirtino Japonijos nacionalinės astronominės observatorijos mokslininkas, „Hinode“ kosminio zondo tyrimų programos vadovas Saku Tsuneta. – „Tai nedidelis, bet vis dėlto rūpestis.“

JAV heliofizikės Danos Longcope teigimu paprastai Saulės ciklas trunka 11 metų, o didžiausias jos aktyvumas prasideda ciklo viduryje. Saulė būna ramiausia keičiantis ciklams. Paskutinysis Saulės ciklas pasiekė aukščiausią tašką 2001 m., manoma, kad dabar stebime jo pabaigą. Kitas ciklas savo aktyvumo viršūnę turėtų pasiekti maždaug 2012 m. Nepaisant to Saulė dabar yra tokia pat neaktyvi, kaip ir prieš 2 metus, o mokslininkai nesupranta, kodėl.

„Tai miręs veidas“, - taip dabartinę Saulės būklę apibūdino S. Tsuneta. Pasak mokslininko, jis nežino, kiek laiko ji dar bus neaktyvi, tačiau „Hinode“ programą vykdantys mokslininkai jau pasirengę didžiausiam jos aktyvumo periodui.

2006 m. į orbitą buvo iškeltas Saulės veiklą tiriantis „Hinode“ palydovas – bendras Japonijos, JAV ir D. Britanijos mokslo tiriamasis projektas. Jame įrengti trys teleskopai stebi Saulės atmosferoje vykstančius pokyčius. Šią vasarą turėtų pradėti veikti naujos palydovo signalų priėmimo stotys Indijoje, Norvegijoje, Aliaskoje ir Pietų ašigalyje.

Tad kol Saulė elgiasi kiek kitaip, nei jai priklausytų pagal sudarytų ciklų kalendorių, mokslininkai ir toliau generuoja įvairias klimato kaitos teorijas. Jungtinių Tautų klimato ekspertai neigia H. Abdusamatovo teoriją ir tvirtina, kad pasaulinis atšilimas tiesiogiai susijęs su dėl žmogaus veiklos kylančiu „šiltnamio dujų“ efektu. Tačiau tai ne pirmas mokslininkas, pareiškęs abejones dėl tokios JTO pozicijos. Mėgstantys pasigilinti savarankiškai, gali peržiūrėti šiuos straipsnius (1  ir 2 ) ir patyrinėti ilgalaikes klimato kaitos kreives.

Komentarai (7)