Kiek daugiau nei per trisdešimt metų Žemėje išnyko ketvirtadalis gyvūnų, paukščių, žuvų rūšių, rodo mokslininkų tyrimas. Mokslininkų skaičiavimu beveik 90 proc. gyvūnų ir augalų populiacijose tiesiogiai įtakojami žmogaus veiklos ir padidėjus temperatūrai planetoje. Šiuos neraminančius duomenis skelbia užsienio spaudos tarnybos.

Ištyrus 4 tūkst. populiacijų, šimtus skirtingų stuburinių rūšių, paaiškėjo, kad nuo 1970 metų 27 proc. jų jau tiesiog nebėra, praneša britų guardian.co.uk.

Studija neapima visų gyvojo pasaulio rūšių, bet mokslininkai apžvelgė reprezentuojančiąsias – nuo baltųjų meškų Rusijoje iki vėžlių Kosta Rikoje. Ypač nukentėjo didelės jūrų žuvys, tokios kaip kardžuvės ir kūjarykliai, kurių populiacija smuko 28 proc. vos per vieną dešimtmetį.

Aplinkosauginė organizacija WWF su Londono zoologijos bendrija, atlikusį šį tyrimą, surinktus duomenis pavadino neraminančiais. „Bioįvairovė lemia visos planetos sveikatą ir daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimams, todėl neramu, kad nepaisant paplitusių aplinkosauginių iniciatyvų, mes regime smukimo tendenciją“, – kalba Colinas Butfieldas, WWF-UK vadovas.

Jonathanas Lohas iš Londono zoologijos bendrijos atkreipia dėmesį, jog sausumos gyvūnų, sparnuočių ir žuvų per minėtą laikotarpį žymiai sumažėjo, kai žmonių populiacija per tą laiką padvigubėjo. „Ir šios dvi tendencijos nėra nesusijusios“, – mano jis.

Vis dar esančioms rūšims - dideli išbandymai

Globalinis atšilimas jaukia laukinės gamtos gyvenimą ir trikdo ekosistemas visoje planetoje, visuose žemynuose, rodo kita mokslininkų studija.

Šitai paskelbta mokslo žurnale „Nature“, į vieną studiją sujungus dešimtis tūkstančių per kelis dešimtmečius atliktų mokslininkų tyrimų. Darosi aišku, kad natūrali gamta dėl žmogaus veiklos kinta jau nuo 1970 metų, praneša popsci.com.

Sumažėjusi pingvinų populiacija Antarktidoje, vis retesni žuvų tuntai Afrikos ežeruose, pasikeitusios Amerikos upių srovės ir sutrikusi paukščių migracija Europoje – visus šiuos dramatiškus pokyčius tikriausiai lėmė pasaulinis klimato atšilimas.

Pavyzdžiui, viename Antarktidos regione imperatoriškųjų pingvinų populiacija sumažėjo 50 proc. – ir taip nutiko vos per vieną žiemą. Jie tiesiog pritrūko valgio – vėžiagyvių, kurių tame regione išnyko 85 proc.

Mokslininkai iš įvairių pasaulio kampelių, įskaitant Jungtinių Tautų mokslo darbuotojus, nagrinėjo beveik 30 tūkst. ataskaitų apie gyvūnų ir augalų rūšis, kreipdami dėmesį į tai, kaip kito jų populiacija bei elgesys. Mokslininkai atvertė ir beveik tūkstantį tyrimų apie ledynų tirpimą, pokyčius miškuose bei upėse. Be to, tyrėjai atsižvelgė ir į istorinius duomenis apie aplinkos kitimą Žemėje, skelbia guardian.co.uk.

Prieita prie išvados, kad 90 proc. atvejų gyvūniją ir augaliją verčia keistis pakilusi temperatūra.

„Susidaro įspūdis, kad globalinis atšilimas jau dabar keičia tai, kaip „veikia“ Žemės planeta. Klimato kaita – tikra ir ji vyksta jau dabar“, – teigia vykdančioji tyrimo autorė Cynthia Rosenzweig, Poveikio klimatui grupės vadovė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA institute GISS.

Mokslininkai skaitė publikacijas ir ataskaitas nuo 1970 iki 2004 metų. Per šį laikotarpį temperatūra Žemėje pakilo nepilnu laipsniu – 0,6 – pagal Celcijų. Apskaičiuota, kad per šį šimtmetį temperatūra kils 2–6 laipsniais.

„Kai pažiūrime į pokyčius, vykstančius jau dabar, ir į biologinių rūšių reakciją į juos temperatūrai padidėjus vos 0,6 laipsnio, šitai tiesiog dar labiau verčia susirūpinti ateitimi“, – sako C. Rosenzweig.

Marijus Širvinskas

Komentarai (1)