Iš kur atsirado visos gėlės?

Sudėtingas straipsnis, tačiau labai įdomus. Perskaičius jį vis dėl to iškilo klausimas - kas tai yra mutacija ir kodėl ji vyksta. Na gyvųjų organizmų tarp tai šiek tiek lengviau suvokiamas mutavim procesas, tačiau augalų... reiktų straipsnio (bent man) būtent apie mutacijas, kas tai, kdėl tai vyksta, kokiu greičiu ir pan nes pagal straipsnį mutacijos - tai "protinga" vystymosi seka, o aš labaiu tai įsivaizduoju kaip loteriją.

Mutacijos yra genetiniai (DNR) pokyčiai. Priežasčių jiems yra įvairių, pvz radiacija, toksinai, bet evoliucijos atžvilgiu tai daugiausia atsitiktinės mutacijas, apsigimimai. Evoliucijos esmė yra ta, kai kurios tų atsitiktinių mutacijų pasitaikydavo naudingos, padėdavo išgyventi vienoje ar kitoje terpėje, apsiginti nuo priešų, todėl individai su tomis naudingomis mutacijomis turėjo didesnes galimybes išlikti ir susilaukti palikuonių, kurie irgi greičiausiai turės tą mutaciją (kadangi DNR paveldimas iš tėvų), na ir taip plis tol, kol išstums senąją rūšį. Turint omeny, kad tokių atsitiktinių mutacijų būna beveik visada ir kad iš daugybės jų atsiranda kažkiek naudingų, tai taip rūšis ir evoliucionuoja. Atsiradus lytiniam dauginimuisi evoliucija turėjo dar pagreitėti, nes dėl skirtingų tėvų DNR maišymosi DNR pokyčiai darėsi dar dažnesni ir įvairesni. Tą beje puikiai pritaiko selekcininkai išvedantys gyvūnus arba augalus turinčius tam tikrų savybių. Šiaip straipsnis geras. Norėtųsi daugiau tokių išsamių ir gilių, vietoj tų eilinių naujienų apie naują vienos ar kitos firmos įrenginį ar paslaugą.

Tikrai labai įdomus straipsnis. Žydintys augalai praktiškai visą žemę pakeitė... Paskui juos atsirado daugybė jų nektaru mintančių vabzdžių, daugybė jais pačiais mintančių gyvūnų. Taip pat išstumta daugybė įvairių gyvūnų rūšių, kurie buvo prisitaike prie kitokių augalų.

Nelabai aišku, kas dar mokslininkams neaišku.Svarbiausiai nepaaiškinta, kodėl augalams naudingiau turėti žiedus, nei auginti sėklas be žiedų. Be to žiedai gali apsidulkinti patys, o gali prisitaikyti vabzdžių apdulkinimui. Šiuo atveju žiedai turi vilioti vabzdžius spalva, kvapais, nektaru. Galima sakyti, kad žiedai, duodami maisto vabzdžiams, turi naudos ir sau. Kito vabzdžiai, kito ir žiedai.

Čia klausimas panašus kaip ir "kuo naudingiau dvi lytys, nei viena". Todėl, kad jei augalai dauginsis atžalomis, ar šiaip pats augalas užsiaugintų sėklą "be niekieno pagalbos", tai būtų tiesiog savo genetinio kodo kopijavimas. Kai dauginasi su žiedais, tai užnešama žiedadulkių iš kitų augalų, tuo pačiu ir skirtingas genetinis kodas = vyksta apsikeitimas genetine medžiaga. Toks apsikeitimas naudingas tuo, kad tokia rūšis gali daug greičiau prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių, sąlygų pasikeitimų t.y. greičiau evoliucionuoti. (naudingi genai išplis, nenaudingi nunyks). Tuo tarpu vienalytė, hermofroditiška rūšis yra ne tokia atspari aplinkos pokyčiams.

Šitą tai aš žinau, aš tik atkreipiau dėmesį, kad straipsnyje tam maža dėmesio. Kitas dalykas, kad žiede kuokeliai labai arti piestelės, todėl savaiminio apsidulkinimo galimybė daug kartų didesnė, negu nuo kito augalo atneš žiedadulkę bitė. Netgi kiti to pačio augalo žiedai turi tuos pačius genus.