Sukrėtimas, pakeitęs Žemę. Kaip išniro Panamos sąsmauka, jungianti dvi Amerikas ()
Naujos zonos atsiradimas paveikė planetos klimatą ir palengvino augalų bei gyvūnų migraciją, teigia mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pradžių du žemynai – Šiaurės ir Pietų Amerika – niekaip nebuvo sujungti, tačiau vėliau atsirado plonytė žemės juosta, vadinama Panamos sąsmauka. Šios vietovės atsiradimas paveikė Žemės klimatą, taip pat prisidėjo prie augalų ir gyvūnų migracijos. Tai buvo labai svarbus planetos evoliucijos etapas ir mokslininkai papasakojo, kada atsirado šis ryšys tarp žemynų, rašo „Live Science“.
Pasak geologo iš Kolumbijos Camilo Monteso, klausimas, kada tiksliai atsirado Panamos sąsmauka, vis dar ginčytinas. Manoma, kad šis žemės plotas atsirado dėl žemės plutą dengiančių litosferos plokščių judėjimo. Pasak Monteso, sąsmauka susiformavo, kai Karibų jūros plokštė įsispraudė tarp litosferos plokščių, nešančių du žemynus.
Dėl to atsiradusi tektoninė veikla pakėlė jūros dugną ir sukūrė ugnikalnius, kurie išniro į vandenyno paviršių kaip salos. Per milijonus metų vandenynų srovių nuosėdos užpildė tarpus tarp salų, kol susiformavo mums žinomas sausumos tiltas. Šis iš pažiūros mažas sausumos tiltas atskyrė Šiaurės Atlanto vandenyną nuo Ramiojo vandenyno, pakeisdamas vandenyno sroves.
Atsiradusi sąsmauka privertė šiltą pusiaujo srovę tekėti iš Meksikos įlankos į Atlanto vandenyną ir Šiaurės Amerikos pakrantę aukštyn Golfo srove. Kiti su srove susiję pokyčiai lėmė, kad Atlanto vandenynas tapo druskingesnis.
Pasak mokslininkų, Panamos sąsmauka ne iš karto tapo visu žemės plotu, jungiančiu dvi Amerikas. Prireikė kelių milijonų metų, kad tai įvyktų. Dėl to pasikeitė vandenynų srovių kryptys tiek Atlanto, tiek Ramiajame vandenynuose.
Duomenys apie tai, kada šis įvykis įvyko, skiriasi priklausomai nuo tyrimo. Vieni mokslininkai mano, kad sąsmauka atsirado dar prieš 23 milijonus metų, kiti – kad prieš 6–15 milijonų metų, treti – kad tik prieš 3 milijonus metų.
Pasak Smithsonian tropinių tyrimų instituto (Panama) mokslininko Carloso Jaramillo, šio sausumos koridoriaus tarp žemynų atsiradimas turėjo didelės įtakos tam, kad mūsų klimatas Žemėje yra toks, koks yra šiandien. Pasak mokslininko, 50–200 km pločio ir maždaug 640 km ilgio žemės juosta turėjo visuotinį poveikį visai planetai.
Ir tai ne tik klimatas, nes sausumos koridorius paskatino masinę gyvūnų ir augalų migraciją tarp žemynų. Pavyzdžiui, kai kurios Šiaurės Amerikoje gyvenančios rūšys turi savo protėvius Pietų Amerikoje. Pavyzdžiui, dabartinės Šiaurės Amerikos gyvūnai, tokie kaip Virdžinijos oposumas (Didelphis virginiana) atsirado iš Pietų Amerikos migrantų.
Tuo pačiu metu jūros gyviai, gyvenę bendroje aplinkoje ir atsidūrę atskirti nauju žemės ruožu, pradėjo vystytis atskirai vienas nuo kito.
