Afrika neišvengiamai suskils. Skelbiama apie šeštąjį vandenyną ()
Tyrėjai pažymi, kad kiekvienais metais įtrūkimas tampa vis didesnis ir didesnis, ir galiausiai tai sukels visišką žemyno lūžį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vadinamasis Rytų Afrikos plyšys susiformavo mažiausiai prieš 22 milijonus metų, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius suaktyvėjo – 2005 m. Etiopijos dykumose atsirado plyšys, kuris lėtai plečiasi, rašo „Daily Mail“.
Atkreipkite dėmesį, kad tuo metu mokslininkai iki galo nesuprato plyšių susidarymo mechanizmo. Vėlesnio tyrimo rezultatai parodė, kad masinis perkaitintų uolienų išmetimas iš Žemės šerdies sukėlė šį lūžį. Tyrėjai žino, kad jo ilgis šiandien siekia 3219 kilometrų, o kasmet jis realiai plečiasi 2,5 centimetro.
Tyrėjai mano, kad mažai tikėtina, kad Afrika per ateinančius 5 milijonus metų pasidalins į dvi dalis, tačiau kai taip atsitiks, Somalis ir pusė Etiopijos, Kenijos ir Tanzanijos sudarys naują žemyną. Tuo pačiu metu pietryčių pakrantėje esančios šalys būtų paverstos milžiniška sala, sukuriant visiškai naują jūrą, kuri išsilietų iš Etiopijos į Mozambiką.
Pasak Kalifornijos Universiteto Santa Barbaroje profesoriaus Keno MacDonaldo, vienintelis dalykas, kurio tyrėjai iš tikrųjų nežino, yra tai, ar toks plyšio plėtimosi tempas gali būti išlaikytas. Galiausiai žemynui padalijus į dvi dalis, susiformuos į Raudonąją jūrą panašus vandenyno baseinas, o vėliau jis visiškai virs šeštuoju Žemės vandenynu – kažkuo panašaus į mini Atlanto vandenyno versiją.
Tyrimo autoriai mano, kad lūžio tempas iš tiesų gali padidėti. Kartu mokslininkai neatmeta scenarijaus, kai plyšio plėtimasis gali visiškai sustoti. Tyrėjai mano, kad jei tempas išliks dabartiniame lygyje, per kelias dešimtis milijonų metų gali susidaryti šiuolaikinės Raudonosios jūros dydžio jūra.
Pasak Macdonaldo, jis ir jo kolegos teigia, kad dėl Rytų Afrikos plyšio ateityje gali susidaryti daugiau įtrūkimų. Pasak kito geologo Davido Adede'o, plyšys iš pradžių buvo užpildytas vulkaniniais pelenais, tačiau liūtys išplovė medžiagą ir galiausiai atidengė plyšį. Tuo pačiu vietos gyventojai pastebi, kad lūžis įvyko itin greitai ir staigiai.
Remiantis ankstesniais mokslininkų tyrimais, Rytų Afrikos plyšys kasmet didėja. Tikriausiai taip yra todėl, kad dvi tektoninės plokštės tolsta viena nuo kitos: Somalio plokštė į rytus ir Nubijos plokštė į vakarus. Dar 2004 metais Nyderlandų Delfto technologijos universiteto mokslininkai stebėjo šių tektoninių plokščių judėjimą ir padarė išvadą, kad Rytų Afrikos lūžis kasmet pasislenka po kelis milimetrus.
Atkreipkite dėmesį, kad plyšys tęsiasi nuo Adeno įlankos šiaurėje iki Zimbabvės pietuose ir iš tikrųjų yra gilių slėnių, šlaitų ir ugnikalnių viršūnių serija. Anksčiau Londono geologų draugija padarė išvadą, kad lūžis susidarė dėl šilumos srauto iš astenosferos – karštos ir silpnos viršutinės mūsų planetos mantijos dalies. Įdomu tai, kad naujas Virdžinijos technologijos instituto mokslininkų tyrimas patvirtina šią prielaidą.
