Balti plotai. Niekieno žemės, kurių nereikia jokiai šaliai ()
Gali pasirodyti keista, bet mūsų planetos paviršiuje vis dar yra keletas vietų, į kurias nepretenduoja jokia suvereni valstybė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mūsų šiuolaikinis pasaulis – tai „antklodė“, ant kurios aiškiai nubrėžtos skirtingų valstybių ribos. Tiesą sakant, ketinimai siekti šių sienų perbraižymo dažnu atveju reikš karinio konflikto pradžią. Vis dėlto, nepaisant žmonijos manijos dėl linijų žemėlapyje ir kai kurių valdovų ambicingų planų plėsti savo valstybės sienas, Žemėje vis dar yra „nereikalingų žemių“, į kurias iš tikrųjų nepretenduoja jokia pasaulio valstybė, rašo „IFLScience“.
Šios teritorijos žinomos kaip Terra nullius – išvertus iš lotynų kalbos „niekieno žemė“. Šiame sąraše yra Bir Tavilio vietovė tarp Egipto ir Sudano, keli anklavai Kroatijos ir Serbijos pasienyje ir didžiuliai Antarktidos gabalai.
Bir Tavilis: klajoklių žemė
Ši vieta yra ryškiausias Terra nullius pavyzdys. Bir Tavilis (Bir Tawil) yra 2060 kvadratinių kilometrų žemės plotas, esantis netoli Egipto ir Sudano sienos. Tuo pačiu metu jokia šalis į jį nepretenduoja.
Tiesą sakant, ši vietovė yra apleista dykuma, kurioje oro temperatūra vasaros įkarštyje siekia 45 °C. Oficialiai šio krašto gyventojų skaičius yra nulis, tačiau čia dažnai lankosi klajoklių gentys, pavyzdžiui, Ababda žmonės.
Tyrėjai pastebi, kad ši „geografinė keistenybė“ susiformavo daugeliu atžvilgių dėka XIX ir XX a. Britanijos imperijos nustatytų sienų. 1899 m. Didžioji Britanija pasiekė susitarimą su Egiptu, pagal kurį „teritorijos į pietus nuo 22-osios lygiagretės“ priklauso Sudanui, todėl Bir Tavilis būtų pavaldus Sudanui.
1902 metais Didžioji Britanija parengė kitą Sudano ir Egipto sienos planą. Pagal šią naują schemą Bir Tavilis jau buvo perduotas Egipto kontrolei. Štai kodėl šiuo kraštu karts nuo karto naudojosi Ababda gentis, kuri buvo įsikūrusi netoli Asuano pietų Egipte.
Įdomu tai, kad Egiptas nori laikytis tik pradinių sienų, nustatytų 1899 m., o Sudanas yra linkęs į 1902 m. sienas. Paprasčiau tariant, Egiptas mano, kad ši žemė priklauso Sudanui, ir atvirkščiai – taigi Bir Tavilis yra už abiejų šalių įtakos sferos.
Pažymėtina, kad kai kurios grupės bandė pretenduoti į šią žemę, tačiau nė viena iš jų negalėjo sulaukti tarptautinio pripažinimo. Pavyzdžiui, 2014 metais JAV gyventojas Jeremy Heatonas iš Virdžinijos bandė įvardyti šią teritoriją kaip savo, pavadinęs ją „Šiaurės Sudano karalyste“ ir pasiskelbė karaliumi. Tada Heatonas savo elgesį paaiškino noru išpildyti dukters svajonę tapti princese. Deja, JT tokį pareiškimą vertino skeptiškai.
Mokslininkai taip pat mano, kad ateityje Bir Tavilis gali tapti naujos rūšies jurisdikcijos, kurioje vietinės tautos turi žemės teises, pavyzdžiu. Tačiau šiandien ši žemė niekam nepriklauso.
Merės Berd žemė: nereikalingas Antarktidos pyrago gabalas
Pagal tarptautinę teisę jokia Antarktidos dalis nepriklauso jokiai šaliai. Tačiau tai nesutrukdė 7 šalims paskelbti savo žemyno dalis, tai yra:
- Argentina;
- Australija;
- Čilė;
- Prancūzija;
- Naujoji Zelandija;
- Norvegija;
- Jungtinė Karalystė.
Jei pažvelgsite į žemėlapį, šios teritorinės pretenzijos supjausto Antarktidą kaip picą, o didžioji jos dalis atitenka Australijai ir Norvegijai. Tačiau vienas kampelis vis dar liko neužimtas ir žinomas kaip Merės Berd žemė (Marie Byrd Land).
Ši vietovė buvo pavadinta amerikiečių karinio jūrų laivyno karininko Richardo Byrdo, kuris XX amžiaus pradžioje tyrinėjo šią vietovę, žmonos vardu. Tyrėjai teigia, kad Merės Berd žemė yra didžiausia niekieno žemė pasaulyje, užimanti milžinišką 1 605 792 kvadratinių kilometrų plotą.
Pasak mokslininkų, vienintelė priežastis, dėl kurios šis žemės sklypas vis dar tebėra negyvenamas, yra ta, kad jis yra itin izoliuotas ir nepravažiuojamas net pagal Antarktidos standartus.
Gornja Siga: Libertarai svajoja apie Liberlandą
XX a. 10-ajame dešimtmetyje keli žemės plotai tarp Kroatijos ir Serbijos sienos rytiniame Dunojaus upės krante tapo aštrių ginčų objektu po kruvino Jugoslavijos žlugimo. Tačiau vakariniame krante problema priešinga: nė viena šalis nepretenduoja į keturis sklypus.
Didžiausia iš šių teritorijų yra Gornja Siga, kuri užima tik 7 kvadratinius kilometrus ir yra miško plotas. De facto šis žemės plotas yra valdomas Kroatijos, tačiau kroatai tvirtina, kad žemė yra serbiška, o Serbija į teritoriją nepretenduoja.
Nors Kroatija ir Serbija ignoruoja teritoriją, kai kurios kitos partijos suinteresuotos pripažinti Gornja Sigą sava. Pavyzdžiui, 2015 m. grupė libertarų, vadovaujamų Čekijos politiko Vito Jedlichkos, įstatė vėliavą apleistoje pelkėje ir paskelbė ją mažyte valstybe – Liberlandu. Jie planavo tai paversti libertarine utopija be privalomų mokesčių, minimalaus vyriausybės reguliavimo, o naudoti kaip valiutą planuota bitkoinus.
Tačiau šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Nepaisant to, kad Kroatija ir Serbija nesidomi šia sritimi, Kroatijos valdžia nebuvo patenkinta tokia idėja, todėl policija sulaikė visus, kurie bandė įkelti koją į žemę.
